Al. Jerozolimskie 3, Warsaw
Parodoje bus eksponuojami žymių menininkų iš Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos ir Suomijos XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios darbai, kurie leis visuomenei susipažinti su šių šalių istorija ir kultūra. Pastaraisiais metais Europoje ir JAV surengtos Šiaurės šalių tapybos parodos sulaukė didžiulio populiarumo. Šiaurės menininkų kūriniai yra daugelio didžiųjų muziejų nuolatinėse kolekcijose. Dabartinė skandinaviško gyvenimo būdo, dizaino ir literatūros mada yra tik dar vienas postūmis lenkų publikai pažinti vaizduojamąjį meną iš Skandinavijos. Ketiname parodyti subalansuotą žymiausių regiono menininkų reprezentacinių kūrinių atranką ir pateikti juos istorinių, socialinių ir kultūrinių pokyčių, vykstančių šioje Europos dalyje 1880–1910 m., kontekste.
Daugiau apie parodą.
ul. Wybrzeże Kościuszkowskie 22, Warsaw
Anka Ptaszkowska dirbo kritike, galeriste, parodų organizatore. 1966 m. kartu su grupe kritikų ir menininkų įkūrė galeriją „Foksal“ Varšuvoje ir prisidėjo prie jos programų iki 1970 m. Ji rengė manifestus, bendradarbiavo ir draugavo su kitais menininkais. Ši draugų grupė taip pat tęsė intensyvų socialinį ir meninį gyvenimą Henryko Stażewskio ir Mewa Łunkiewicz-Rogoyska studijoje, kuri buvo jungtis tarp jaunosios kartos ir prieškario avangardo meno, taip pat Ankos Ptaszkowskos ir Edwardo Krasińskio namuose, esančiuose Zalesie Górne.
Daugiau apie parodą.
ul. Puławska 113a, Warsaw
Šiuo metu Królikarnia muziejuje veikia tik skulptūrų parkas. Istoriniame parke, kaip ir visoje apylinkėje, istorija susitinka su šiuolaikiškumu. Tarp medžių ir krūmų kuriamas Skulptūrų parkas – tai atrinkti darbai iš gausaus Varšuvos nacionalinio muziejaus kolekcijos.
Dabar Xawery Dunikowski skulptūrų muziejus lankytojams uždarytas.
Królikarnia rūmai veiks tik specialių renginių metu.
Skulptūrų parkas veikia kasdien nuo sutemų iki aušros. Įėjimas nemokamas.
Daugiau apie parką.
Kondratowicza / Chodecka, Warsaw
2009 m. birželį atidarytas Bródno skulptūrų parkas yra ilgalaikis projektas, kuriame dalyvauja menininkai, Bródno rajono gyventojai, miesto tarybos pareigūnai ir meno institucija – Varšuvos modernaus meno muziejus. Parkas labai greitai tapo viena iš labiausiai atpažįstamų viešojo meno erdvių šioje Europos dalyje.
Šis parkas, esantis Bródno gyvenamajame rajone, Targówek rajono dalyje, anksčiau nebuvo lankomas meno mylėtojų. Būdamas unikalus vietos iniciatyvos pavyzdys, parkas primena įvairias meno tradicijas, kur skulptūros eksponuojamos ne galerijose ir muziejuose. Parkas padeda įgyvendinti „socialinės skulptūros“ ir apskritai viešojo meno formulę. Kiekvienas Bródno skulptūrų parke pristatomas darbas turi skirtingą charakterį, ilgaamžiškumą, stilių ir „funkcionalumo“ lygį.
Prie projekto prisidėjo šie menininkai: Paweł Althamer, Youssouf Dara, Olafur Eliasson, Jens Haaning, grupė Nowolipie, Susan Philipsz, Katarzyna Przezwańska, Monika Sosnowska ir Rirkrit Tiravanija.
Daugiau apie projektą.
Generolo Šarlio de Golio žiedinė sankryža, Varšuva
Joannos Rajkowskos „Sveikinimai iš Jeruzalės alėjos“ – palmė, stovinti Šarlio de Golio žiedinėje sankryžoje Varšuvos širdyje, yra jos ikoniškiausias Lenkijos menininis projektas viešojoje erdvėje nuo 1989 m.
Palmė yra priminimas apie žydų bendruomenę, gyvenusią Varšuvoje iki holokausto. Ji ne tik signalizuoja apie šį praradimą, bet ir yra naujosios miesto tikrovės simbolis. Tai duoklė chaotiškam, judriam Vidurio Europos didmiesčiui, duoklė įvairovei ir srautui, migracijai ir kaitai. Klimato krizei gilėjant, šis egzotiškas medis atkreipia mūsų dėmesį į vis pavojingesnius pokyčius ir tampa įspėjimu pačiame Varšuvos centre.
Palmė yra absurdiška ir įnoringa. Tai padeda mums išlaikyti atstumą per didelio pompastiškumo metu, dekonstruoja visuomenės ritualus ir leidžia pažvelgti į Jeruzalės alėją kaip į didžiulę sceną, skirtą visą parą besiskleidžiančio miesto reginiui.
Daugiau apie parodą.
Jazdów 2, Warsaw
Meno projekto „ArtArmoris“ paroda juda iš Lvovo į Varšuvą. „ArtArmoris“ – unikalus projektas, kurio metu menas gelbsti gyvybes ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Šarvo plokštės įgauna antrą gyvenimą meno objektų pavidalu, kurių įgyvendinimas leis savanoriams surinktas lėšas išleisti kariuomenės reikmėms. Meno objektai jau buvo demonstruojami Kijeve ir Lvove. Dabar paroda bus pristatyta ir už Ukrainos ribų.
Daugiau apie parodą.
Jano Bortkiewicziaus paroda „Orų prognozė“ – menininko kūrybą populiarinanti paroda kūrinių monografijos forma – fotografijos ir instaliacijos, sukurtos nuo devintojo dešimtmečio iki šių dienų. Tai pirmoji tokia plati Jano Bortkevičiaus kūrybos paroda Lenkijoje.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Ukraina. Po kitu dangumi“ pristatys Ukrainos menininkų darbus, sukurtus reaguojant į Rusijos agresiją. Dabartinis karas tapo meninio išsivadavimo akimirka – nuo 2022 m. vasario 24 d. menininkai, naudojantys įvairias medijas, susiduria su būtinybe paliudyti apie tragiškus įvykius. Parodoje pristatomi darbai dokumentuos Rusijos įsibrovėlių žiaurumą ir kreipsis į pasaulinę sąžinę. Tai bus didžiausia šiuolaikinio Ukrainos meno paroda, reaguojanti į karo priežastį dėl žiauraus Rusijos puolimo – joje bus eksponuojama daugiau nei du šimtai trisdešimt du menininkų kūriniai.
Daugiau apie parodą.
Intymi paroda, pristatyta Wojciecho Fangoro gimimo šimtmečio proga, atskleidžia daugialypį šio nuostabaus lenkų menininko kūrybos pobūdį.
Paroda pradedama Fangoro 1944 m. portretu, kuriame nutapytas prof. Szczęsny Kowarski, pas kurį dailininkas karo metais lankė privačius tapybos kursus. Kaip vėliau paaiškėjo, šis išsilavinimas suteikė menininkui tvirtus tradicinės tapybos technikos ir sienų tapybos pagrindus. Dėl šių įgūdžių Fangoras greitai pasuko į socialistinį realizmą, žinomą dėl pirmenybės akademinei tapybai. Parodoje tai reprezentuoja ankstyvoji Fangoro tapyba ant drobės nuo 1945 m. sausio mėn. iki 1949 m. Nutolimas nuo tradicinių formų ir kartu šeštojo dešimtmečio socialistinis realizmas akivaizdus parodoje pristatomuose Fangoro plakatuose, kurie šiandien priklauso lenkų plakatų mokyklos kanonui.
Daugiau apie parodą.
pl. Małachowskiego 3, Warsaw
Dailininkas Stasys Eidrigevičius – pasakotojas. Smalsus, visada reaktyvus ir reaguojantis, kartais išdykęs, kartais liūdnas, tikrovę paverčiantis vaizdine metafora. Už kiekvieno jo ranka nupiešto paveikslo slypi istorija – žinoma ir tikra, o kartais visiškai nenuspėjama ar neatpažįstama, o tai intriguoja. Stasio linija, pasiduodanti pieštuko laisvei, yra reakcija į nuotaiką, emociją, žmones, aplinką, kasdienybę ir akimirką, kuri priverčia stabtelėti.
Paroda „!Reakcijos“ – pirmoji Stasio kūrybos paroda Zachėtoje. Ši paroda nėra retrospektyva, tačiau ji nubrėžia ribą tarp seniausių ir naujausių darbų, apimančių 50 jo kūrybinės praktikos metų. 2023 metais sukanka 50 metų, kai Eidrigevičius baigė Vilniaus dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija) ir apsisprendė eiti profesionalaus menininko keliu. Per daugelį metų jis išbandė įvairius žanrus, lanksčiai naršydamas tarp meno formų ir dažnai jas derindamas. Grafika, tapyba, plakatas, fotografija, knygų iliustracija, koliažai, performansai – visa tai yra vis kitoks, originalus, savitas, o kartu ir akimirksniu atpažįstamas bei įsimintinas Stasio kūrinys.
„Linijos meistras“ iš Kališo, jautrus humanistas, atidus gimtojo krašto stebėtojas ar tolimų meninių kelionių dalyvis – Tadeuszas Kulisiewiczius, kurio figūra neabejotinai yra susijusi su daugybe kontekstų ir kūrybinės evoliucijos etapų.Paroda „Kulisiewicz. Lapido grožis“ – tai istorija apie tai, kaip atskiri menininko gyvenimo tarpsniai bėgant metams formavo originalią ir išskirtinę išraiškingą kalbą.
Daugiau apie parodą.
Monikos Chlebek parodoje pristatoma paveikslų kolekcija ir tapybinė kompozicija ant sienos, skirta žmogaus ir šunų / gyvūnų / gamtos ryšiui. Tapybos studijas baigusi Krokuvos dailės akademijoje, menininkė Lenkijos meno scenoje dalyvauja nuo 2009 m. Pastaruoju metu Chlebek kasdieniame gyvenime ir artimiausioje aplinkoje ieško tapybos temų. Intuityvumas ir jausmingumas – dar vienas būdingas jos tapybos bruožas. Specifinis įrėminimo būdas tapo firminiu jos paveikslų ženklu.
Daugiau apie parodą.
Projekto „Beieškant Jėzaus. Biblioteka“ kūrėja susižavėjo kultūriniu-religiniu reiškiniu, žinomu kaip „Jeruzalės sindromas“. Menininkę visada domino tapatybės klausimas ir kitų vaidmuo ją konstruojant ar ištrinant. Susidūrus su šiuo sindromu paveiktais žmonėmis, Kozyrai iškilo problema, išreikšta jos veikėjų užduotu klausimu: ar yra stiprus neigimo mechanizmas, trukdantis rasti savo tapatybę, įvestas į mūsų patirtį ego? Ir kiti, atstovaujantys jai, su savo diktatoriškais vieno kanalo naratyvais, kuriems prieštarauja Nazareto žmogus?
Daugiau apie parodą.
Dziekania 1, Warsaw
Zdzisławas Beksińskis (1929–2005) – vienas iškiliausių XX amžiaus Lenkijos menininkų, inžinierius, architektas, tapytojas, skulptorius, fotografas, braižytojas ir kompiuterinės grafikos dizaineris.
Tai jau ketvirtoji dailininko darbų paroda iš Dmochowski kolekcijos muziejuje. Pirmoji įvyko 1995 m. 2004 m. Varšuvos publika turėjo galimybę pamatyti keletą menininko darbų kaip „Visions de ténebrès“ pristatymo dalį. 2018 m. bendradarbiaujant Dmochovskių šeimai ir Paryžiaus Galerie Roi Doré buvo surengta paroda „In hoc signo vinces“. Buvo rodyti paveikslai, piešiniai, unikalios fotografijos. Šiandieniniame pristatyme surinkta beveik 30 vaizdų. Kai kurie iš jų anksčiau buvo eksponuojami Čenstakavos miesto dailės galerijoje, kiti atkeliavo tiesiai iš Prancūzijos.
Daugiau apie parodą.
Paroda „Kijevo ir Černihovo šventosios ikonos“ siekia parodyti mažai žinomą ir neįvertintą Rytų bažnyčios kultūros paveldą. Būtent Kijeve šimtmečius veikė vienas klestinčių intelektualinių ir meninių stačiatikybės centrų, kurio įtaka Europos kultūrai buvo įspūdinga.
Daugiau apie parodą.
Krokuvos menininko Krzysztofo Klimkos 14 peizažų paroda – tai pasiūlymas bendrauti su žiema visu jos grožiu, tirpstančio sniego pilkumo spalva, besileidžiančios saulės auksu, pro langą matoma kasdienybe.
Parodoje gėrėsimės miestų, miestelių, laukų, kaimų vaizdais – pastebėsime tai, ką dailininkas pamatė tapydamas, tačiau visada svarbiausias yra mūsų susitikimas su paveikslu ir kylantis vidinis jausmas.
Daugiau apie parodą.
Muziejaus kolekciją sudaro įspūdinga liturginės tekstilės, auksakalių, skulptūrų, paveikslų, piešinių ir grafikos kolekcija. Ankstyvosios tapybos kolekcijos puošmena – italų dailininko Francesco Bassan „Piemenų garbinimas“ (1575 m.). Lenkų tapybai, be kita ko, atstovauja Matejko, Rustemas, Simmleris, Wyspiańskis, Pankiewiczius, Malczewskis, Vlastimilas Hoffmannas. Atskirą vietą kolekcijoje užima lenkų šiuolaikinė tapyba, ypač nepriklausomas 1980-ųjų menas, įskaitant išeivijos menininkų (Józef Czapski, Jan Lebenstein, Adam Kossowski) kūrinius.
Daugiau apie parodą.
Wilcza 29a/12, Warsawa
„2410“ – individuali Julijos Voronovič kūrybos paroda, imituojanti etnografinę parodą. Joje pasakojama Lenkijos istorija, žiūrima iš keturių šimtmečių, kurie praėjo nuo šiandienos, perspektyvos. Po tiek metų nebeįmanoma atskirti fakto nuo fantastikos – meno kūriniai painiojami su archeologiniais artefaktais, intuicija maišosi su protu, o tiesa – su mitu.
Daugiau apie parodą.
Pirmoji individuali Alicjos Pakosz (gim. 1996 m.) paroda „Raster“ galerijoje – tai istorija apie toksiško kraštovaizdžio figūrą – įkyriai grįžtanti kaip klasikinis tapybos istorijos motyvas, o kartu ir baimę, slypintį nerimą keliantis vaizdas. Vaizdas, atsirandantis mažiausiai tikėtinu momentu, kaip haliucinacijos, spaudžiančios vokus. Kažkas liguisto ir ne visai gero. Menininkė vaidina šią istoriją remdamasi filmų kadrais dviejų skirtingų mastelių paveikslų serijoje ir pilnos apimties diorama.
Daugiau apie parodą.
Zofia Rydet (1911–1997), ikoniškojo „Sociologinio įrašo“ ir fantastinio „Jausmų ir vaizduotės pasaulio“ autorė, buvo menininkė, turinti ypatingą supančio pasaulio entropijos stebėjimo jausmą. Ši unikali fotografinė perspektyva visa apimtimi atskleidžiama serijoje „Tolimų kelių begalybė“, kuri buvo sukurta 1980 m. Parodoje „Raster“ pristatome 40 fotografijų rinkinį iš šios neįprastos ir retai eksponuojamos kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Sabina Kaluža kuria objektus iš kėbulų dalių automobilių, kurie patyrė avarijas ar dunkso kažkur apleisti. Savo darbuose ji, be kita ko, naudoja automobilių dažus ir kitas medžiagas, tokias kaip medis, plastikas ar stiklo pluošto kilimėliai. Jos kuriami darbai – tai tapybos ribų tyrinėjimas. Menininkui pati forma tampa turiniu.
Tomek Baran savo meninėje praktikoje noriai eksperimentuoja su tapybos medija ir tyrinėja jos ribas. Jis naudoja įvairias medžiagas – tiek naudojamus substratus, tiek raižytas ar sukonstruotas stakles, tiek naudojamas medžiagas. Tai pramoniniai dažai, įvairių tipų emaliai ir lakai. Tomeko Barano kūryboje svarbi problema yra erdvė, suprantama tiek vaizdo medžiagiškumo, tiek santykio su aplinka ir žiūrovu požiūriu.
Daugiau apie parodą.