Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, iš ciklo „Balkanai“, 2014

Vasario 5 – kovo 9 dienomis „Vilniaus galerija“ kviečia į tapytojos Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės personalinę parodą „Kelionių užrašai“ Utenoje. „Namų idėjų centre (NIC)“ (Kupiškio g. 19) bus eksponuojami autorės darbai, įkvėpti kelionių po Maroką, Paryžių, Balkanus ir Šveicariją. Įėjimas nemokamas.

Filomena Linčiūtė Vaitiekūnienė (1942) – Lietuvos scenografė, tapytoja, dailininkų sąjungos narė. Menininkė kūrė scenografiją pirmajam lietuviškam miuziklui „Velnio nuotaka“, filmams „Herkus Mantas“, „Mano vaikystės ruduo“, spektakliams „Piteris Penas“, „Spyruoklinis kareivėlis“, „Baltasis vilkas“, „Barbora Radvilaitė“ ir kt. Iš viso, kūrėja prisidėjo prie 12 kino filmų ir net 40 spektaklių, taip pat televizijos ir kitų scenos projektų. Dailininkė dalyvavo personalinėse ir grupinėse parodose daugelyje Lietuvos miestų, Lenkijoje, Norvegijoje ir net Indijoje. Autorė daug keliauja, nuolat semiasi įkvėpimo ne tik iš gimtosios šalies vaizdų, bet ir egzotiškų užsienio kraštų. Paroda „Kelionių užrašai“ – tai savotiški dailininkės kelionių kūrybos dienoraščiai.

„Iš kiekvienos kelionės lieka maža kruopelė naujo pažinimo. Kur bekeliautum, nejučia imi kadruoti vaizdą; metams bėgant, man tai, ko gero, tapo įpročiu. Išties, natūrinis piešinys – lyg akimirka, sustabdyta popieriaus lape, lyg krislelis tos šalies gamtos, saulės daromų šviesos stebuklų, didingų, laiko patina užklotų architektūros liekanų, vešlios augmenijos oazėse, mėlyno dangaus Maroke ir pavasarinės pilkumos Paryžiuj, žydrų vandenų, supančių Kroatijos pakrantes, ir rūke skendinčių ar saulės apšviestų Alpių… Norėčiau, kad kiekvienas piešinys atgytų, patrauktų ir ką nors kiekvienam papasakotų – man tie motyvai buvo mieli“, – sako autorė ir dalinasi trumpomis kelionių refleksijomis.

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, iš ciklo „Alpės“, 2014

MAROKAS

„Dykumos smėlis su alinančiu vėju Siroku, vandenyno bangos, begalinės tolumos, nusėtos alyvmedžiais ir neprijaukinamais arganais, Atlaso kalnai, vieniši kupriai, apkrauti asilai… ir žmonės, žmonės… Senamiesčio šventyklos, kuriose nuo arabeskų sukasi galva, o daugelis statinių, tarsi brangūs inkliuzai, paslėpti senuose turguose… Viskas kitaip, viskas nematyta – lyg atkeliavę iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos… Visa tai man primena kelionę po Maroko karalystę, kuri ir stebino, ir trikdė, ir liūdino…“

PARYŽIUS, PARYŽIUS…

„Kažkoks ypatingas kvapas dvelkia nuo Senos krantų – pavasario kvapas… Jis toks ankstyvas, kad pilki tonai dar džiazuoja be žalumos, bukinistų prie Senos reta, ir vis tik pirmieji budimo ženklai jau ryškėja – ir Rodeno sode, ir lipant į Monmartrą, ir žvelgiant į Sacre’ Coeur bazilikos kupolus, Moulin Rouge sparnus… Dar lapija neuždengia gražuolės Notre Dame katedros, Eifelio bokšto… Et, Paryžius tikrai turi kažką labai žaismingo, gyvastingo…“

PO BALKANUS

„Ankstyvas pavasaris su besivejančiu potvyniu. Jau žalios platanų alėjos, pro kurias skverbiasi karšta saulė, plačios tolumos ir kalnai su vaizdais į bedugnes. Rūke skęstantys slėniai, rytų kultūrų atšvaitai Serbijoj ir Albanijoj su slėpiningais AU bei nuostabi Kroatija su tamsiom uolų piramidėm. Jas rytą taip išradingai papuošia saulės spindulys…“

ALPIŲ PAPĖDĖJ

„Jau rudenėja. Žemės lopinėlis abipus Vokietijos-Šveicarijos sienos. Iš kalnų jau leidžiasi piemenys su atsiganiusiom galvijų bandom – pasipuošę ir su muzika. Viskas kvepia sūriais, medum ir džiugesiu… Atrodo, jauti darną su visu pasauliu… O žemė tikrai graži – su vis dar žalių pievų aksomu, mėlynuojančiom Alpėm, žaisliniais raudonstogiais nameliais, mėlynu dangum ir baltos bažnytėlės varpu ankstų rytmetį… Ir lyg to būtų maža, viskas išpuošta įvairiaspalviais žiedais… Supranti, kad tokį grožį ir tvarką gali kurti tik savo kraštą mylinčios rankos.“

Kviečiame apsilankyti! Paroda „Kelionių užrašai“ veikia iki kovo 9 dienos „Namų idėjų centre NIC“ (Kupiškio g. 19, Utena). Įėjimas nemokamas. 

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, iš ciklo „Balkanai“, 2014