Josifas Brodskis | Foto: bernardinai.lt
Gegužės 24 dieną gimė vienas iš iškiliausių XX amžiaus poetų Josifas Brodskis (1940–1996). Šiam sudėtingo likimo, bet ypatingo talento žmogui pavyko visą pasaulį sužavėti savo eilėmis. Paprastai, skambiai ir su jėga, nepavaldžia laikui ir madoms, jo rimai ir dabar liečia pačias jautriausias žmogaus sielos stygas. Mylėti, nieko nereikalaujant mainais. Gyventi dėl nieko nesigailint.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2019 m. vasario 4 d. portale bernardinai.lt
Pradžia
Josifo Brodskio vaikystė buvo su Leningrado blokados ženklu, ir prisiminimų apie ją pasakoti jis nemėgo. Mokytis buvo sunku. Taip sunku, kad aštuntoje klasėje jaunasis Osia pasielgė taip, kad tas poelgis stipriai pakeitė visą jo gyvenimą – jis metė mokyklą. Vėliau sekę gyvenimo prasmės ieškojimai privertė išbandyti 13 skirtingų profesijų (frezuotojas, technikas-geofizikas, sanitaras, kūrikas, fotografas, lavoninės darbuotojas), kol galiausiai sustota ties poezija.
Brodskis ir Achmatova
Dvidešimt vienerių Brodskį supažindino su poete Anna Achmatova. Taip prasidėjo, ko gero, pati nuostabiausia ir nuoširdžiausia draugystė, kokia tik žinoma rusų poezijoje. Beje, jų pačių eilėraščiai poetų visiškai nedomino. Nebuvo varžybų, skirtingų kartų ginčo, amžinosios prieštaros „geriau ir blogiau“. Tačiau buvo kažkas kita, ką vėliau Brodskis įvardijo taip: „Tai išsitęsę ir sudėtinga. Apie tai reikia arba kilometrais, arba visai nieko.“
…mums likimo lemta
Darsyk susitikt
Vasario vieną dieną…
Lažinuos, kad tai bus 31-oji…Josifas Brodskis
Teismo procesas
1964 metų kovo 13-ąją Brodskis buvo nuteistas pagal straipsnį „už veltėdžiavimą“ – penkeriems metams priverstinių darbų tolimoje vietovėje. Šiedu nuostabūs Brodskio „nusikaltimams“ nagrinėti skirti teismo posėdžiai buvo sukonspektuoti, ir atgarsis apie juos plačiai pasklido.
Pažemintas poetas
Brodskį išsiuntė atlikti bausmės į Archangelsko sritį, Norenskojės kaimą. Vėliau šį periodą jis vadino pačiu laimingiausiu gyvenime. Dienomis dirbdamas su kaimo vyrais, vakarais daug skaitydavo, tyrinėjo anglų poeziją, na ir pats rašė eiles. Šimtasiūlė, vištos, girgždančios grindys ir kitos gyvenimo kaime gėrybės Brodskiui buvo labai į naudą – vietoj areštuoto ir ištremto 23 metų jaunuolio grįžo subrendęs dvidešimt penkerių poetas.
Emigracija
Po grįžimo iš tremties Tėvynė ir partija pakentė Josifo buvimą dar septynetą metų. Paskui poetui primygtinai pasiūlė rinktis: neatidėliotina emigracija arba tardymai, kalėjimai ir psichiatrinės ligoninės, kur pabūti jam jau ir anksčiau „sekėsi“. Jis renkasi emigraciją, sėda į lėktuvą ir tampa „kviestiniu poetu“ Mičigano universitete.
Baigęs 8-ias vidurinės mokyklos klases, Brodskis dirba kaip profesorius, dėsto rusų literatūros istoriją, rusų ir pasaulio poeziją, eilėdaros teoriją, dalyvauja viešose paskaitose ir poezijos vakaruose, lankosi tarptautiniuose literatūros festivaliuose ir forumuose, bibliotekose JAV, Kanadoje, Anglijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Italijoje.
Ramūnas Katilius, Josifas Brodskis ir Tomas Venclova | M. Etkind nuotr., 1972
Meilė
Pirmoji Brodskio meilė buvo nelaiminga ir kankinamai ilga. Jauna dailininkė Mariana Basmanova po išsiskyrimo su poetu jų sūnui nedavė nei tėvo pavardės, nei tėvavardžio. O Brodskis net būdamas emigracijoje jai dedikuodavo eilėraščius. Gerokai vėliau jau žilas ir labai vienišas Brodskis, skaitydamas paskaitą Sorbonoje, tarp studentų išvydo Mariją Soccani. Penkeri metai gyvenimo su jauna rusų kilmės itale buvo jam gerokai laimingesni nei penkiasdešimt ligi tol.
Cigaretės
Brodskį, išgyvenusį tris infarktus, ne kartą buvo perspėję, kad rūkymas yra pats didžiausias jo nesveikos širdies priešas. Tačiau poetas ne tik toliau rūkė, bet ir pirkdavo pačias stipriausias cigaretes, kurioms dar ir filtrus nulaužydavo. Kartą jam kažkas tarstelėjo: „Jei mestumėte rūkyti, aš jums garantuočiau dar dešimt metų gyvenimo.“ Brodskis atsakė: „Gyvenimas būtent dėl to ir nuostabus, kad niekada nėra jokių garantijų.“
Brodskis ir katinai
Brodskis dievino katinus ir pats dažnai lygindavo save su jais. Sykį jis pasakė: „Atkreipk dėmesį – katės neatlieka nė vieno negražaus judesio.“ Dar, pasak poeto draugų, jis dažnai baigdavo pokalbį telefonu tardamas „Miau-miau!“ Po tremties iš Sovietų Sąjungos didesnę savo gyvenimo Jungtinėse Valstijose dalį poetas gyveno vienas. Ir katinas, vardu Misisipė, buvo vienintelis jo šeimos narys.
Vieną 1996 metų šeštadienio vakarą Brodskis, palinkėjęs žmonai labos nakties, užlipo laiptais į savo kabinetą. Ten ant grindų iš ryto žmona jį ir rado. Širdis, medikų nuomone, sustojo staiga. Prie Brodskio kapo Venecijoje žmonės iki šiol palieka laiškų, eilėraščių, „Camel“ cigarečių ir viskio. O užrašas antkapyje skelbia – su mirtimi ne viskas baigiasi.
Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam
Žemiau – keletas paprastų J. Brodskio patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą.
Ištrauka iš žymiosios J. Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti protingi žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net joje sugebėjo įžvelgti rasizmą. Tačiau Brodskio žodis yra daugiau nei prietarai, laikas ir erdvė.
1. Susitelkite ties savo kalbos tikslumu
Stenkitės plėsti savąjį žodyną ir prižiūrėti jį taip, kaip prižiūrite savo banko sąskaitą. Skirkite jai daug dėmesio ir stenkitės didinti dividendus.
Šio veiksmo tikslas skirtas ne jūsų iškalbai miegamajame gerinti, profesinei sėkmei siekti ir netgi ne tapsmui pasaulio išminčiais. Jo tikslas – suteikti jums galimybę išreikšti save kuo pilniau ir tiksliau. Žodžiu, tikslas – jūsų pusiausvyra. Nes tai, kas tinkamai neiškalbėta, neišsakyta, gali sukelti neurozę.
Norėdami to išvengti, nebūtinai turite tapti knygų žiurkėmis. Reikia paprasčiausiai įsigyti žodyną ir skaityti jį kiekvieną dieną, o kartais į rankas paimti ir poezijos knygą.
Ir apskritai knygos kainuoja gerokai mažiau nei vizitai pas psichiatrą.
2. Stenkitės būti geri savo tėvams
Atleiskite, jei šie žodžiai skamba pernelyg panašiai į „Gerbk savo tėvą ir motiną“. Aš tik noriu pasakyti: stenkitės nemaištauti prieš tėvus, nes tikėtina, kad jie mirs anksčiau nei jūs, tad nemaištaudami galbūt išvengsite bent jau papildomo kaltės šaltinio ar netgi sielvarto.
Jeigu jau jums būtinas sukilimas pasitelkiant tuos visus „aš neimsiu iš jūsų nė sudilusio skatiko“, kelkite maištą prieš tuos, kurie ne taip lengvai pažeidžiami. Tėvai – pernelyg arti esantis taikinys (kaip, beje, ir broliai, seserys, žmonos ar vyrai). Tai atstumas, iš kurio neįmanoma nepataikyti.
3. Nepasikliaukite politikais
Ne dėl to, kad jie neišmintingi ar nesąžiningi, nors tokių irgi dažnai sutiksi, bet dėl to, jog jų darbo mastai pernelyg dideli net geriausiems šios srities atstovams.
Jie gali šiek tiek sumažinti socialinį blogį, bet nesugeba jo išrauti su šaknimis. Nors ir koks reikšmingas būtų pagerinimas, etiniu požiūriu jo niekad nepakaks, nes visada atsiras tokių – bent vienas asmuo – kuriems tas pagerinimas ne į naudą.
Pasaulis nėra tobulas. Aukso amžiaus niekada nebuvo ir nebus. Tad šioje šviesoje – ar, veikiau, patamsyje – jūs turite suktis kaip namų virtuvėje, t. y. valdyti pasaulį patys. Vis dėlto net savo pačių rankom užmaišę tešlą pyragui, turite būti pasiruošę tam, jog, labai tikėtina, teks ragauti po lygiai ir dėkingumo, ir nusivylimo.
4. Pasistenkite būti nuolankūs
Jau šiuo metu mūsų yra per daug – ir greitai bus dar daugiau. Tos niautynės dėl vietos po saule būtinai vyksta kitų sąskaita. Tai, kad jums tenka užlipti kam nors ant kojos, dar nereiškia, jog jūs turite užsiropšti kam nors ant pečių.
Tad jei norite tapti turtingi ar žymūs, o gal, jei pasiseks, ir tokie, ir tokie – puiku, tik neatsiduokite tam troškimui visiškai.
Visada atminkite, kad šalia jūsų visad kas nors yra – artimas. Niekas jūsų neprašo jo labai mylėti, tačiau stenkitės pernelyg jo nevarginti ir neskaudinti. Blogiausiu atveju pasistenkite prisiminti, kad kažkokiu būdu per amžius – iš žvaigždžių, visatos gelmių ar pakraščių – mus pasiekė prašymas to nedaryti, kaip pasiekė ir idėja artimą mylėti kaip save patį. Matyt, žvaigždės apie traukos jėgą išmano daugiau už jus, o ir apie vienatvę, nes jos – troškimo akys.
5. Visomis išgalėmis venkite aukos vaidmens
Nors ir kokioje prastoje situacijoje būtumėte atsidūrę, stenkitės dėl to nekaltinti išorinių aplinkybių: istorijos, valstybės, viršininkų, rasės, tėvų, mėnulio fazės, vaikystės, netinkamo sodinimo ant naktipuodžio – meniu labai ilgas ir nuobodus. Tą akimirką, kai ką nors apkaltinate, jūs užkertate sau kelią ką nors pakeisti ir plečiate neatsakingumo vakuumą, kurį taip mėgsta pripildyti demonai ir demagogai, nes paralyžiuota valia – jokio džiaugsmo angelams.
Ir apskritai stenkitės gerbti gyvenimą ne tik už jo žavesį, bet ir už suteikiamus sunkumus. Pastarieji – dalis žaidimo, ir juose gera tai, jog sunkumai nėra apgaulė. Kiekvieną sykį, kai esate nevilty ar ties jos riba, kai turite nemalonumų ar rūpesčių, atsiminkite: tai gyvenimas kalbasi su jumis ta vienintele kalba, kurią jis puikiai moka.
6. Mokėkite atleisti
Pasaulis, į kurį įžengėme, neturi geros reputacijos. Tai nėra miela vietelė pasisėdėti, kaip tuo greitai įsitikinsite, ir abejoju, ar ji bus daug mielesnė tuo metu, kai ruošitės ją palikti.
Tačiau tai vienintelis pasaulis, kurį žinome: alternatyvos jam neturime, o jei ji ir būtų, nėra garantijos, kad ta alternatyva būtų geresnė nei ši. Todėl stenkitės nekreipti dėmesio į tuos, kurie stengsis jūsų gyvenimą paversti nelaimingu. Ir tokių bus daug – tiek paskirtų į tokias pareigas oficialiai, tiek ir įsipareigojusių savo noru.
Tai, ką jūsų priešai veikia, įgyja reikšmę ir vertę dėl atitinkamos jūsų reakcijos. Todėl pralėkite ar perlėkite juos, tarsi jie būtų geltona, o ne raudona šviesa. Taip jūs apsaugosite savo smegenų ląsteles nuo nereikalingo jaudulio. Ir, įmanoma, jūs gal net išgelbėsite tuos kvailius nuo savęs pačių, nes perspektyva būti pamirštam yra trumpesnė už perspektyvą gauti atleidimą. Perjunkite kanalą: jūs negalite nutraukti šio tinklo transliacijos, tačiau jūsų valioje bent jau sumažinti jo reitingus.
„Vilniaus galerija“ primena, kad sausio 12 – vasario 9 dienomis Vilniuje, DOMUS galerijoje, galima nemokamai apžiūrėti fotomenininko Arūno Baltėno (g. 1956) parodą „Josifo Brodskio miestai“, kurioje eksponuojami darbai iš ciklų „Venecija visada“ ir „Sankt Peterburgas. Daugiau informacijos čia.
Straipsnius „Josifo Brodskio gyvenimo fragmentai“ ir „Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam“ portalui bernardinai.lt parengė A. Š.
