„Fotografiska“ muziejaus nuotr. | Galerijos „Draakon“ nuotr. | Galerijos „Hobusepea“ nuotr.

Šventinis Talinas, pilnas kalėdinio šurmulio, – kokia puiki idėja jį aplankyti! Pasigėrėjus senamiesčiu, siūlome užsukti ir į muziejus. Tai puiki proga pasidžiaugti puikiu Talino miestu ir susipažinti su Estijos menu. Talino muziejai ir meno parodos gruodį laukia Jūsų!

KUMU meno muziejus

Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn

Paroda „Neįrėmintos. Leis, Tabaka, Rožanskaitė“
2023 09 29–2024 02 25

Malle Leis. Moteris atšąla. Fragmentas. 1970 m. Estijos meno muziejus

Trijų Baltijos šalių moterų menininkių Malle Leisi (1940–2017), Maijos Tabakos (1939) ir Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda, skirta 1970–1980 m. vėlyvosios Sovietų Sąjungos kūrybai. Visos trys metė iššūkį to meto meno pasaulio taisyklėms netradiciniu savęs pristatymu, erdvės kūrimo būdais ir apmąstymais apie buvimą menininku.

Leisi, Tabaka ir Rožanskaitė buvo išskirtinės menininkės sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Išsilavinimas, kurį jos įgijo meno institutuose Taline, Rygoje ir Vilniuje 1950–1960 metais, buvo panašus savo ideologiniais ir estetiniais principais. Tačiau netrukus visos trys nutolo nuo šių principų – nebūtinai tiesiogiai prieštaraudamos taisyklėms, o perkeldamos ir užtemdydamos iš pažiūros paprastų motyvų ir gestų prasmę.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Jų galvose yra begalinė visata. Itališkas transavangardas ir estiškas šaltasis ekspresionizmas“
2023 12 01–2024 05 19

Enzo Cucchi. Girta muzika (Musica Ebbra). Detalė. 1982 m. Privati ​​kolekcija

Ambicingo tarptautinio projekto centras – devintojo dešimtmečio antrosios pusės italų ir estų menininkų kūrybinis dialogas. Paroda Estijos auditorijai pristato reprezentatyvią transavangardo grupės, susikūrusios Italijoje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kūrybos apžvalgą iš privačių kolekcijų ir muziejų Italijoje, kuri yra šalia Raoul Kurvitza (1961) ir Urmas Muru (1961) kūrybos, atnaujinusios Estijos meno lauką devintojo dešimtmečio antroje pusėje. Nors ir gimęs anapus geležinės uždangos, šaltas Kurvitzos ir Muru ekspresionizmas – tokį pavadinimą davė patys menininkai – tarsi šiaurietiškas itališkojo transavangardo atspindys.
Daugiau apie parodą.

melanie bonajo paroda „Kai kūnas sako Taip+“
2023 09 29–2024 02 25

melanie bonajo. Kai kūnas sako Taip+. 2022 m. Video stop kadras

„Kai kūnas sako taip+“ – personalinė olandų menininkės melanie bonajo paroda, ieškanti atsakymo į klausimą, ar vis dar yra vietos intymumui mūsų vis labiau komercializuojančiame ir technologiškai besikeičiančiame pasaulyje. Pagrindinė parodos tema – prisilietimas, tiek tiesiogine prasme, tiek prisilietimas kaip mūsų santykis vienas su kitu ir mus supančiu pasauliu. Menininkė tiki, kad prisilietimas gali veiksmingai išgydyti vienatvę – šią šiuolaikinę epidemiją.

melanie bonajo paroda „Kai kūnas sako taip+“ 2022 m. atstovavo Nyderlandams Venecijos meno bienalėje, o dabar keliauja po Europos muziejus. Be grandiozinio ir jautraus bienalės projekto, parodoje – trys ankstesni video darbai, skirti plačiau supažindinti su melanie bonajo kūryba. Menininkas Théo Demansas, bendradarbiaudamas su bonajo, sukūrė jutiminį ir žaismingą erdvės dizainą vaizdo klipams, per kuriuos temos iš ekranų perkeliamos į fizinę erdvę.
Daugiau apie parodą.

Jaano Toomiko paroda „Kraštovaizdžio dekodavimas“
2023 10 12–2024 08 25

Jaan Toomik. Krioklys. 2005 m. Videoinstaliacija. Menininko sutikimu

Parodoje dera Jaano Toomiko videoinstaliacija „Krioklys“ (2005) su Baltijos vokiečių menininkų XIX a. romantizmo peizažo tapyba. Kaip būdinga Kumu projektinėms erdvėms, Jaano Toomiko „Kraštovaizdžio dekodavimas“ yra meno intervencijos projektas, pagrįstas meno istorijos ir šiuolaikinio meno sinteze. Skirtingiems laikotarpiams būdingi bruožai ir menininkų siekiai patenka į naujus kontekstus, atveria naujas interpretacijas.

Viena didžiausių įžvalgų, susijusių su XIX amžiaus romantizmo judėjimu, buvo menininkų suvokimas apie vidinį individo gyvenimą, nesąmoningas žmogaus mintis ir troškimus. Jaano Toomiko vaizdo įrašas siūlo šiuolaikinę paralelę XIX amžiaus peizažinei tapybai per asmeninės elegijos, egzistencinio nerimo ir pabėgimo į gamtą temas. Kadangi krioklys yra autobiografinis kūrinys, parodoje pateikiami ankstesni Toomiko interviu, kuriuose jis analizuoja savo meno raidą ir supažindina su savo kūrybos pagrindais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konrad Mägi iš arti“
2023 10 19–2024 04 14

Konrad Mägi. Sväjärv ežeras. 1918–1920 m. Estijos meno muziejus

Parodoje, remiantis techninių studijų rezultatais, nagrinėjami Estijos menininko klasiko Konrado Mägi (1878‒1925) darbai. Šiuolaikiniais metodais galima aptikti tai, kas nematoma plika akimi, t. y. apatinius piešinius, perdažymus, atliktus kompozicijos pakeitimus, spalvų korekcijas. Taip geriau suprantame kiekvieno atskiro kūrinio struktūrą, tapybos techniką ir medžiagas bei susipažįstame su menininko stiliumi.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“
Nuolatinė ekspozicija

Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija

Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus

Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija

Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus

Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti KUMU meno muziejų:

Kadriorg dailės muziejus

Weizenbergi 37, Tallinn

Paroda „Prisitaikymo menas“
2023 09 15–2024 03 03

Parodoje „Prisitaikymo menas“ nagrinėjama, kaip mes įprastai suvokiame, interpretuojame ir vertiname natūralią aplinką ir gyvybės rūšis. Parodoje nagrinėjami šiuolaikinių menininkų požiūriai į gamtos vertinimą ir gamtos deestetizavimą, atsiradusį iš ekoestetikos ir ekofeminizmo.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31

Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus

Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda

Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Kadriorgo dailės muziejų:

Mikkel muziejus

Weizenbergi 28, Tallinn

Paroda „Karikatūros tėvas: Daumier darbai iš R. Paulo Firnhaberio kolekcijos“
2023 11 04–2024 04 28

Honoré Daumier. Žemųjų normanų invazija į Paryžių. Iš serijos „Malonumų traukiniai“. Fragmentas. Pasirodė laikraštyje Le Charivari. R. Paulo Firnhaberio kolekcija

Honoré Daumier (1808–1879) buvo puikus XIX amžiaus prancūzų menininkas, kūręs novatoriškus paveikslus ir skulptūras, bet daugiausia uždirbęs kaip karikatūristas. Dėl įspūdingos animacinių filmų ir karikatūrų kūrybos jis gali būti laikomas karikatūros tėvu – titulą pateisina jo pavyzdys, kaip humoristinius paveikslus pavertė socialiai ir politiškai įtakingais meno kūriniais.

Kaip demokratinių ir respublikinių pažiūrų šalininkas, Daumier stojo į nepalankiųjų, t. y. pažeidžiamų socialinių grupių, pusę ir nebijojo pulti nesąžiningų politikų ar jų paramos struktūrų: turtingos buržuazijos, bažnyčios, mokyklų ir teismų. Nors įžūliai kritiškai ir ryžtingai žiūrėjo į šiuos klausimus, į bendražmogiškas silpnybes jis žiūrėjo švelniau, su empatija ir užjaučiančia šypsena.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus

Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Mikkel muziejų:

Niguliste muziejus

Niguliste 3, Tallinn

Nuolatinė Niguliste muziejaus ekspozicija

Hermeno Rodės dirbtuvės. Mikalojaus bažnyčios didžiojo altoriaus retabulas. Detalė. 1478–1481 m. Estijos meno muziejus

Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.

Viduramžių bažnytinis menas mažojoje koplyčioje
Nuolatinė ekspozicija

Mergelė Marija su Kūdikiu Kristumi. Apie 1500 m. Estijos dailės muziejus

Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė bažnyčios varpų ekspozicija Niguliste bažnyčios bokšte

Mikalojaus bažnyčios Mergelės Marijos varpas Taline. C. von Ungern-Sternberg piešinys. 1829 m. Estijos istorijos muziejus

Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.

Adamson-Eric muziejus

Lühike jalg 3, Tallinn

Urve Küttner paroda „Kristalizacijos“
2023 09 08–2024 02 11

Urve Küttner. Krepšiai aplink mus. 2002–2008 m. Menininko sutikimu

Urve Küttner (g. 1941) personalinė paroda apžvelgia daugiau nei penkių dešimtmečių menininkės kūrybinius ieškojimus. Küttner yra itin plataus spektro metalo menininkė Estijos mene, dirbusi su įvairiomis medžiagomis ir technikomis kaip aistringa ir šmaikšti eksperimentuotoja. Per visą savo kūrybinę karjerą ją žavėjo ribų perkėlimas tarp skirtingų meno žanrų – menininkės kūryba apima novatorišką industrinį dizainą, skulptūrines formas, subtilų filigraninį juvelyrikos meną, konceptualius projektus ir juvelyrikos instaliacijas, monumentalius paveikslus ant metalo, žaidžiantį su rūdimis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
Nuolatinė ekspozicija

Adamsono-Erico darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus

Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Adamsono-Erico muziejų:

Fotografijos muziejus „Fotografiska“

Telliskivi 60a-8, Tallinn

Toomas Volkmann paroda „Praeities sprogimas“
2023 09 28–2024 02 11

„Fotografiska“ muziejuje atidaroma didelės apimties retrospektyvinė Toomas Volkmann kūrybos paroda, kurioje daugiau nei 100 fotografijų pasakoja menininko istoriją iš 30 metų trukusios kūrybinės kelionės. Parodos svarba yra ne tik paties menininko pasaulio išnarpliojimas, bet ir jautrus epochos kartografavimas – nuo skausmingo 9-ojo dešimtmečio trapumo iki įžūlios 2010-ųjų estetikos. Pirmą kartą paroda užims ne tik parodų salę, bet ir „Fotografiska“ 1 ir 6 aukštus.
Daugiau apie parodą.

Elizavetos Porodinos paroda „Su kauke / Be kaukės“
2023 12 01–2023 04

„Fotografiska“ muziejaus nuotr.

Elizavetos Porodinos paroda kviečia žiūrovą susipažinti su jos meninės kūrybos ir įvaizdžio kūrimo sferomis. Savo eksperimentine, svajinga, o kartais ir siurrealistiška fotografija jis sujungia praeitį su dabartimi ir nukelia žiūrovą į kelionę laiku ir erdve.
Parodoje atsispindi paskutiniai Elizavetos gyvenimo ir kūrybos metai. Jo vaizdai siurrealistiški, svajingi ir intymūs, kartais baisūs, persekiojantys ir subtilūs. Ašaros ir vanduo – pasikartojančios temos jos vaizduose, įkvėpimo ji semiasi iš vaikystės Rusijoje, meno, istorijos, filmų ir religijos. Sujungdama intymų ir anapusinį gyvenimus, Elizaveta su savo tiriamaisiais elgiasi nepaprastai tiksliai, pasiekdama intensyvumą ir gaivumą
Daugiau apie parodą.

Roger Ballen paroda „Pasaulis pagal Rogerį Balleną“
2023 10 14–2024 01 14

Susiję:

Ką pamatyti Taline? 10 įdomiausių lankytinų vietų

Mėgstantiems keliones

Pasaulinio lygio „Fotografiska“ muziejus Taline

Kultūros ir meno aktualijos, Laisvalaikio aktualijos

JAV gimęs Rogeris Ballenas Johanesburge ir jo apylinkėse dirbo nuo 1970-ųjų. Iš pradžių jis dokumentavo marginalizuotus baltuosius pietų afrikiečius atokiuose regionuose, artėjant Apartheido eros pabaigai, perteikdamas jų dvasios būseną ryškia juodai balta fotografija. Tačiau nuo 1995 metų Balleno estetika ėmė peržengti tradicinės fotografijos ribas. Jo unikaliame daugialypės terpės „baleno“ stiliuje žmonės, figūros ir gyvūnai gyvena kruopščiai sukurtose scenose, puoštose pirminiais, vaikiškais piešiniais, kurie gali patikti absurdo teatrui. Šis išskirtinis stilius – persekiojantis ir viliojantis – sužavėjo viso pasaulio žiūrovų vaizduotę.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Lai 17, Tallinn

Paroda „Visata: ritmai ir erdvės“
2023 10 27–2024 01 28

„Ritmai ir erdvės“ tyrinėja žavų ryšį tarp radikalių idėjų ir kasdienybės, kai jos sąveikauja su miegamosiomis erdvėmis, aplinka, laiku ir laiko matavimu. Parodoje eksponuojami užsienio ir estų dizainerių darbai, kurie per ateities vizijas ir daugiau nei šimtmetį menančius metodus tyrinėja erdves ir laikus, kuriuos skiriame miegui.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Baltas ir spalvotas. Rygos porcelianas iš 1950–1960 m.“
2023 10 06–2024 01 21

Porceliano gamyba Rygoje turi ilgą istoriją. 1963 m. pirmą kartą buvo sujungtos dvi didelės XIX a. nacionalizuotos įmonės: Kuznecovo porceliano gamykla (įkurta 1841 m.) ir Jesseno porceliano gamykla (įkurta 1886 m.); vėliau gamykla pavadinta į Rygos porceliano gamykla.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija

Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m², yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo ​​Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:

 Galerija „Hobusepea“

Hobusepea St 2, Tallinn

ART ALLMÄGI & Katrin Piile paroda „Origami“
2023 11 29–2023 12 23

Galerijos „Hobusepea“ nuotr.

Duetų parodos „Hobusepea“ galerijoje išeities taškas yra Katrin Piile paveikslas „Skulptorius, modeliuojantis mano portretą“. 2020 metais baigtame paveiksle daugiausia dėmesio skiriama modeliuojamam tapytojo portretui. Už portreto dirbusio skulptoriaus tapatybė slepiama, tai rodo tik ant sienos kabanti jo ankstesnės skulptūros nuotrauka. Ironijos atspalviu pridengtas egocentriškumas yra parodos atspirties taškas. Nepaisant egocentriško požiūrio, abiejų autorių bendradarbiavimas paremtas koreliacijos principu. Vieno autoriaus kūrybinis impulsas pajudina kito kūrybą, kuri, savo ruožtu, naudojama kuriant pradinį impulsą duodančiojo kūrinį. Dėl savo kūrybos proceso sąsajų menininkai tik iš dalies vadovauja kūriniui, paliečia autorystės ribas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:

Galerija „Draakon“

Pikk 18, Tallinn

Mari Roosvalt paroda „Ryšys. Tapyba 1998–2023“
2023 11 27–2023 12 23

Galerijos „Draakon“ nuotr.

2010-ųjų metų Mari Roosvalt aliejinė tapyba ir akvarelės, kurios buvo kuriamos koliažo principu, pernešė idėją apie giliuosius kultūros klodus Europoje, besitęsiančius į šiuolaikinį gyvenimą, o gamtos – miesto aplinkoje. Šios temos jai liko prie širdies. Tačiau 2022 metais prasidėjęs karas Ukrainoje paskatino panaudoti kitokius nei anksčiau atvaizdus. Paveiksle „Laukimas“ (aliejus, drobė, mišri technika) menininkė kaip simbolį sujungė žinomą žirgų paminklą Condottiere Bartolomeo Colleoni, kaip besiveržiančios karinės jėgos simbolį, ir atsvarą jam – Amando Adamsono sukurtą paminklą „Rusalka“ su angelu, laikančiu taikos vainiką, o ne kryžių. Šis paveikslas buvo pirmasis iš panašių motyvų darbų serijos. Potraukis išreikšti savo socialinę poziciją menininkei priminė 1990-uosius, kai, viena vertus, didelių socialinių pokyčių įtakoje ir, kita vertus, bandydama atnaujinti ir praturtinti savo tapybos kalbą, ji pradėjo naudoti koliažą, mažo formato kūrinių ir instaliacijų seriją („Pranešimai“, 1998; „Žmogus“, 1998–1999; „Vaidmenys“, 2000). Naujausių ir prieš dešimtmečius sukurtų kūrinių gretinimas skatina minčių apie menininkės socialinių nuomonių raiškos skirtumus ir koliažo principo pritaikymą neramiais laikais tiek Mari Roosvalt kūryboje, tiek bendrąja prasme.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti galeriją „Draakon“:

Galerija „Tallinn Art Hall“

Vabaduse Väljak 6, Tallinn