Menininkų porų kūrybosparodos Vytauto Kasiulio dailės muziejuje yra tęstinio Lietuvos dailės muziejaus projekto, skirto 2019-iesiems pasaulio lietuvių metams, dalis. Šveicarijoje gyvenusių dailininkų Juzefos Katiliūtės (1916–2009) ir Gabrieliaus Stanulio (1915–1999) retrospektyva yra reikšminga galimybė žiūrovus supažindinti su skirtingose kultūrose brendusių kūrėjų darbais, modernistinio meno idėjomis, skirtingų pasaulio ir meno uždavinių suvokimo aspektais.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki gegužės 5 d.

„Šešiolikta iš eilės mano pavasarinė paroda „Meno Nišos“ galerijoje sudaryta iš dviejų dalių.

Pirmoji – tai vaizdai ir istorijos, kurios atėjo į galvą ir nulipo ant drobės per tuos metus po pernykštės parodos, be konkrečios bendrai apjungiančios temos ar stilistikos, tiesiog nevaržydamas savęs paišiau, ką norėjau.

Antroji dalis – tai medinės pasakų iliustracijos, padarytos knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ , kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Tuos paveikslus dariau pernai vasarą ir rudenį“, – parodą pristato autorius.
„Meno nišoje“ veikia iki gegužės 11 d.

Purvas ir gėlės – universaliai suvokiami mitiniai vaizdiniai, glūdintys kūniškoje žmonijos atmintyje tarsi dirvoje tūnančios augalo sėklos ar grybų sporos. Palietos vandeniu, purve sutvinkčioja ir suveša gyvybės šaknys. Iš purvo – beformio ir netauraus – dievai nulipdė žmogų ir paleido į žemę grumtis su savo prigimtimi. Būtent „purvo metafizika“ atveria vartus į pirmapradį gyvybės hibridiškumą, nežabotą polinkį keistis, daugintis, užimti naujas teritorijas ir užvaldyti fėjišku kosminio eroso žaismu.
„Vartų galerijoje“ veikia iki gegužės 10 d.

Ar kada nors esate lankęsi dailininko dirbtuvėje? Ar teko stebėti kūrybos procesą iš arti? MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus užfiksavo šiuolaikinių menininkių Monikos Furmanos ir Jolantos Kyzikaitės kūrybinio proceso užkulisius. Kadruose užfiksuotas drobių „augimas“ nuo pirmų potėpių iki galutinės idėjos įgyvendinimo. Filmuodamas kūrybinį procesą V. Butkus užmezga ryšį su autorėmis ir įamžina unikalius paveikslų kitimo momentus. Šie vaizdai leidžia iš arčiau susipažinti su menininkių kūrybine aplinka.

Autorės naudoja skirtingus kūrybos principus: J. Kyzikaitė struktūruoja ir apgalvoja paveikslo siužetą pasitelkdama piešinių eskizus, o M. Furmana improvizuoja ir remiasi savo aktų serija, kurią sieja su vaizdais iš interneto. J. Kyzikaitės drobės atveria pačias įvairiausias žaidimo tematikos interpretacijas. Kuriami siužetai kalba apie žmogiškąsias vertybes, socialines ir autobiografines temas. M. Furmana savo kūryboje konstruoja mistifikuotą ir kintantį moters portretą, fiksuoja gyvenimiškas patirtis, paliečia tapatybės temą.
„MO muziejuje“ veikia iki balandžio 25 d.

Tai – pirmas bendras menininkų darbas. Šeimyninio dueto darbai – performatyvių bruožų turintys kūriniai apie būtį ir buvimą drauge, apie atmintį ir pasąmonę.  Trokšdami sau ir žiūrovui pa(si)aiškinti, menininkai suformulavo 7 parodos formą pagrindžiančius postulatus:

1. Pavadinimas – tai ir reklaminis šūkis, kuriuo niekas netiki, ir aliuzija į santuokinę priesaiką, kuria abu menininkai tiki.

2. Skulptūriški moters ir vyro pavidalai byloja apie jų supanašėjimą į šalia esantį „ir varge, ir džiaugsme“. Putplastis – kasdienis SM kūrybos įrankis, aliejiniai dažai – kasdienė SMM kūrybos medžiaga. Pigi butaforinė medžiaga ir forma reiškia atsainumą, įsiamžinimo nereikšmingumą, nes „nieko nėra amžino“.
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki balandžio 8 d.

V. Karatajus nutapė žymių Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų  portretų, peizažų, natiurmortų, teminių kompozicijų. Kūrybai būdinga lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus, platus potėpis.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki balandžio 13 d.