Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. birželio 1 d. 20:31
Savaitės parodų kalendorius
Birželis 1 - 7
Lukas Marciulevičius: „Įvykiai, daiktai ir vietos“

„Parodos pavadinimas nusako mano interesus tapyboje. Įvykiai, daiktai ir vietos neišvengiamai yra visa, kas vaizduotina, ir kas gali būti pavaizduota. Įvykis visados vyksta tam tikroje vietoje, tam tikrų daiktų apsuptyje, o ir vieta be daiktų yra negalima. aigi, viena yra neatskiriama nuo kito. Man tapyba prasideda nuo šios nesuvokiamos daiktų sąveikos stebėjimo.  Galbūt visas mūsų gyvenimas yra tik judesys nuo vieno daikto prie kito? <…> Tapydamas atmetu viską, kas nėra būtina motyvo esmei atskleisti – horizontas virsta linija, skiriančia dviejų spalvų plotus, daiktas – tiesiog dėme, preciziškai įkomponuota paveikslo erdvėje. Per spalvų, dydžių ir formų žaidimą kuriu ramią ir harmoningą paveikslo realybę.“ (Lukas Marciulevičius)
VDA galerijoje „Akademija“ veiks iki birželio 15 d.

Danguolė Brogienė: „Optinis žaismas“

Parodoje eksponuojama daugiau kaip 30 darbų, kviečiančių pasinerti į optinę iliuziją. Vilniaus dailės akademijos profesorė D. Brogienė nuo 1982 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: surengė 16 personalinių, dalyvavo daugiau nei 100 tarptautinių ir grupinių tekstilės parodų. Jos darbai eksponuoti Vokietijoje, Mongolijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Meksikoje, Japonijoje, Anglijoje, Nyderlanduose, JAV, Slovakijoje. Tekstilės darbų gobeleno ir mažosios plastikos – miniatiūros autorine ir „macramé“ technika yra įsigijęs Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, tekstilės kūriniai puošia viešuosius ir privačius interjerus, daugiau nei 300 miniatiūrų-papuošalų yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Anglijoje, Vokietijoje, Mauricijuje, Japonijoje, Islandijoje, Danijoje, Rusijoje.
Kazio Varnelio namuose-muziejuje veiks iki spalio 25 d.

„>iltys“

Tai paroda apie laiką, kurį matuojame viltimis. Jo matavimo vienetai – iltys, kurios pabiro, kai kaukėmis pridengtos žmonių galvos rasojo nuo iškvėpto oro ir nerimo. >ilčių kūriniai sklando kaip pasakos – turi atsirasti tinkamoje vietoje tinkamu laiku, ir atsivers portalas į kitą realybę. Parodos pavadinimas kilo iš beveik metus trukusių diskusijų apie jaunojo menininko ir meno scenos santykį bei kaip menininkai jį galėtų keisti patys. Paroda yra kuruota 8 jaunųjų menininkų, studijuojančių Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje. Visi parodos dalyviai studijuoja toje pačioje katedroje nuo vienerių iki trejų metų.
Atletikoje, Vitebsko g. 21, veiks iki birželio 6 d.

Marius Jonutis: „Medinė“

Pasak Mariaus Jonučio, parodai jam visuomet sunku sugalvoti pavadinimą, nes darbų jis turi visokių; tai ne vienas koks ciklas viena tema. Tad šįkart menininkas nusprendė padaryti Medinę parodą, nes… medinė. „Iškritus iš komforto zonos, labiausiai norisi daryti tai, ko neišeina. Neturint dirbtuvės, norisi pjaustyti pagalius ir daryti kažką su jais, nors ir šlapia ar šalta, bet kažkodėl reikia daryti. Kai kurie tai vadina kūryba, man tai darbas“, – teigė menininkas. Jonutis baigė Vilniaus dailės akademiją, grafikos specialybę. Nuo 1989 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. M. Jonutis surengė virš 50 parodų kartu su menininke N. Marčėnaite ir virš 60 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Menininkas daugiausiai kuria tapybos, grafikos kūrinius, reljefinius paveikslus, skulptūras; yra parašęs ir iliustravęs knygas „Mėlyna Žalia“, „Kirminas paukštis. Tavo pirmoji knyga apie skraidymo meną“, „Slibinas Jurgis ir kitos istorijos“.
Galerijoje „Meno niša“ veiks iki liepos 3 d.

Jonas Daniliauskas: „Tapyba“

Jonas Daniliauskas – vienas ryškiausių Lietuvos tapytojų, įsiliejusių į meninį gyvenimą XX a. aštunto dešimtmečio viduryje. Dar jaunas, dailininkas netruko suformuoti savitą kūrybos stilių, tapusį pagrindiniu visos jo kūrybos credo, publikos susižavėjimo ir prieštaringų vertinimų objektu.  Vieniems jis visada buvo tapybos lyrikas, gamtos bei kaimo poetas, kitiems – vaikystės iliuzijų dainius, tretiems – intriguojantis pasakorius, neišsenkančių siužetų meistras, dar kiti jį vadina lietuviškuoju Šagalu. Savo naujausiuose darbuose, kuriuos eksponuoja šioje parodoje, J. Daniliauskas tęsia kasdieninių ir magiškų ritualų ciklą.
Pylimo galerijoje veiks iki birželio 20 d.

Eglė Surotkevičiūtė-Dean: „Tapyba, piešiniai, tekstilė“

Eglės Surotkevičiūtės-Dean (1964–2019) kūrybinę biografiją lėmė ypač platus jos interesų laukas, noras išbandyti įvairias intelektualinės ir meninės kūrybos sritis.  Studijos Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) išryškino jos dėmesį psichoanalizės, dailės teorijos klausimams. Parodoje pristatomi Eglės Surotkevičiūtės-Dean darbai sukurti per paskutiniuosius keliolika gyvenimo metų. Jos kūryboje ypač daug dėmesio skiriama linijai ir spalvai. Piešiniuose dažni vos vos atpažįstami figūriniai motyvai – lakoniški, naiviojo meno principams artimi augalų, gyvūnų, architektūros siluetai, meninių artefaktų citatos. Paveiksluose šiuos motyvus esmingai papildo spalva – panardina juos į potėpių šuorus, suartinančius menininkės pasaulį su ekspresionistinės, koloristinės tapybos tradicija.
Vilniaus rotušėje veiks iki  birželio  29 d.

Jonas Daniliauskas: „Tarp baltų ėriukų“

Parodoje eksponuojami paveikslai sukurti pastarąjį dešimtmetį. „Pagrindinis dailininko kūrybos objektas yra kaimo žmogus, dažniausiai atliekantis paprastus ir poetiškus kasdienius darbus, kurie atsiveria kaip taurus, šventiškas ir sakralumu dvelkiantis būvis. Daugiasluoksnėje vaizdų sandaroje neįprastai susipina literatūrinė ir tapybinė raiška, liaudiškas paprastumas, ekspresija ir subtilus skonis bei giliai užslėpta mintis. Paveikslų plastinė kalba – intuityvi (šia maniera atvirai simpatizuojama naiviam menui), tačiau ji nepastebimai paklūsta sąmoningai kontroliuojamam kūrybos procesui, drauge absorbuodama ir istorinį meninį patyrimą“. (G. Gurnevičiūtė)
Vilniaus rotušėje veiks iki  birželio  29 d.

Samuelis Bakas: „Raktas į vaikystės miestą“

Ekspozicijoje – 75 Samuelio Bako darbai, kurti 1946–2007 m., priklausantys Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus kolekcijai. Parodoje „Raktas į vaikystės miestą“ žvelgiame į S. Bako atsiminimų miestą –nebeegzistuojančią Lietuvos Jeruzalę – pro rakto skylutę: tai litografijose, piešiniuose ir tapybos darbuose sugulusios vaikystėje dailininko matytos Vilniaus gatvelės, dažnai virstančios į klaustrofobiškus apibrėžtos geto teritorijos kiemus. Žvelgiame ir į natiurmortų kompozicijas, kurios – tai dar viena kaleidoskopo dėlionė, ištraukta iš dailininko atminties gelmių, – iš atsiminimų nuotrupų po dalelę „lipdomas“ praeities pasaulis. S. Bako kūriniuose stiklo buteliai, puodeliai ar vazos niekada nesusidėlioja į vientisą dėlionę, visada trūksta kokio nors elemento, ąselės, ar stikle žioji įskilimas.
Kauno paveikslų galerijoje veiks iki rugsėjo 13 d.

Gerardas Raitas Šatūnas: „Ezoterika“

Intriguojantis parodos pavadinimas lankytojus nukelia į mistinį ir mitologinį pasaulius. Žodis ezoterika kilęs iš graikų kalbos ἐσωτερικός (esôterikos), kaip žodžio ἐσω (esô) išvestinė sąvoka, reiškianti „susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“. Ezoterinės žinios buvo prieinamos tik siauram atsidavusiųjų ratui arba specialiai išmokytiems asmenims. Menininkas Gerardas Raitas Šatūnas, pristatydamas vitražų parodą, simboliškai pakviečia į savo paslaptingą kūrybinį pasaulį, į pažintį su jau primiršta ir parodinėse salėse reta monumentaliosios dekoratyvinės tapybos rūšimi – vitražu.Parodoje eksponuojami nedidelio formato kūriniai, preciziškai sukomponuoti iš įvairiaspalvių stiklo gabalėlių, sutvirtintų švino karkasu. Apvaliuose meno kūriniuose susijungia dvi medžiagos: stiklas ir metalas. Trapumas ir tvirtumas, laikinumas ir ilgaamžiškumas.
V. K. Jonyno galerijoje vyks iki birželio 28 d.

Dalia Mikonytė: „bust“

Tai personalinė Dalios Mikonytės paroda. Pristatomuose kūriniuose vizualinėmis priemonėmis kalbama apie vėžį, subtiliai atveriant asmenines kūno ir išgyvenimo patirtis. Sudėtingos ligos akivaizdoje kinta ne tik kūnas, bet ir paties objekto kūniškoji patirtis, kuri formuojasi stebint bei fiksuojant nepažinius virsmus ir metamorfozes, sukuriančias santykį tarp identiteto ir materialumo. Autorei svarbus laikinas ir neišvengiamas kūnų materialumas, jų sekretai, žydėjimai bei mutacijos. Pavadinimas „bust“ referuoja į biustą – [pranc. buste; lot. bustum – antkapinis paminklas] – skulptūros formą arba moters krūtinę. Lietuvių kalboje žodis „bust“ taip pat vartojamas kaip veiksmažodžio „busti“ trumpinys, skirtas pabudimui.
Si:said galerijoje veiks iki birželio 27 d.

Edmundas Saladžius: „Tą pačią naktį“

1989–1992 m. sukurti linoraižiniai iš ciklo „Tą pačią naktį“ – vieni ryškiausių Saladžiaus socialinės grafikos pavyzdžių. Anot menininko, ciklas buvo sukurtas kaip pagarbos ženklas žmonėms, budėjusiems ir žuvusiems prie Vilniaus televizijos bokšto Sausio 13-ąją. Taip pat ir kariams, kritusiems dar netvirtos valstybės pasienyje. Permainų laikotarpį lydinčią grėsmės nuojautą ir džiaugsmą dėl atgimstančios valstybės menininkas pirmiausia norėjo perteikti spalvomis – grynomis ir aitriomis, kaip ir pati ilgai nutylėta istorinė tiesa. Žvilgsnį prikaustančios, provokuojančios figūros atskleidžia Saladžiaus kaip talentingo piešėjo meistriškumą. Atrodo, kad juoda spalva slepia ne baltą popierių, o iš to permainingo laikotarpio išnyrančias fantazijų chimeras.
MO muziejuje veiks iki liepos 13 d.

„Mekas mirksi geriau“

Avangardinio kino kūrėjas, poetas Jonas Mekas (1922–2019) turėjo neįtikėtiną savybę atsidurti ten, kur nereikšmingi kasdieniai susitikimai virsdavo istorija. Meko susitikimus su tuometinėmis meno ir popkultūros žvaigždėmis liudija ne tik jo filmai, bet ir filmų kadrai – XX amžiaus pabaigoje menininkas juos ėmė eksponuoti kaip savarankišką kūrybos dalį. Dalis šių kadrų tapo MO kolekcijos dalimi ir dabar pristatomi lankytojams parodoje „Mekas mirksi geriau“.  Meko žvilgsnis ieško ne kultinių asmenų ar reikšmingų monumentų, jo kamera nukreipta į draugus – trapius ir pažeidžiamus artimus žmones. Mirksėjimą pats Mekas įvardina kaip komunikacijos būdą, kuris gali įgyti daugybę prasmių – išreikšti pritarimą ar pasipiktinimą, pasišlykštėjimą ar susižavėjimą. Būtent mirksėdamas siurrealizmo žvaigždė Salvadoras Dalí imasi provokuoti Meką bendrų hepeningų metu. Modernisto Dalí ir postmodernizmui atstovaujančio Meko susimirksėjimas simbolizuoja, kad Dalí laikas jau praėjo, o naujojo avangardo žvaigždė Mekas mirksi geriau.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 16 d.

„Vladas Žilius (1939–2012): atminties spalvos“

Vladas Žilius – ryški netolimos epochos figūra. Nauji V. Žiliaus kūriniai netelpa į griežtus stilistinius rėmus, balansuoja ties abstraktaus ekspresionizmo riba. Išorinė dailininko kūrinių maniera  išlaisvėjo, bet kompozicijos ir formos požiūriu – liko suvaldyta. Abstraktaus, optinio ir pop meno idėjos, plėtotos ankstyvoje V. Žiliaus grafinėje kūryboje ir ypač knygų iliustracijose, pastūmėjo jį link tapybos. Parodoje ryškinama simbolinė jungtis, nusakanti kardinalų perėjimą nuo grafinės raiškos link ekspresyvios ir spontaniškos tapybos, ištransliuojančios galingą kūrybinį menininko potencialą.
LDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks iki rugpjūčio 30 d.

Rūta Junevičiūtė: „Aisopika“

Rūtos Junevičiūtės paroda „Aisopika“ remiasi senovės graikų pasakėtininko Ezopo (Aisōpos) vardu. Joje menininkė iš jaunosios kartos perspektyvos žvelgia į daugialypę kultūrinę Ezopo kalbos reikšmę, susieja ją su skirtingų kartų ryšiais, adaptavimosi, komunikacijos ir įtampos įveikos formomis. Įgyvendindama parodos sumanymą, R. Junevičiūtė pakvietė bendradarbiauti architektą Justiną  Dūdėną, dizainerę Gailę Pranckūnaitę, menininkę Anastasiją Sosunovą ir choreografę Grėtę Šmitaitę, kurie, atliepdami autorės idėją, pasiūlė ekspozicijos erdvinį ir grafinį modelį bei literatūrinius tekstus, susijungiančius į daugiaplanę visumą su parodoje pristatomu R. Junevičiūtės videofilmu Stendalio sindromas (2020).
Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki birželio 28 d.

Linas Leonas Katinas: „Raudona krisdama virsta balta“

Paroda „Raudona krisdama virsta balta“  kviečia pažvelgti į L. Katino mundus imaginalis  – įsivaizduojamą pasaulį, kuriame kasdienybės, istorijos, individualios pasaulėjautos atšvaitai susipina su mitais, archetipais ir simboliais. Kaip paukščio lizdas L. Katino tapybos pasaulis konstruojamas iš jo aplinkos medžiagų,  kliaujantis vidinės nuojautos diktuojama struktūra. Jo kūryba naudojasi abstrakcijos, tašizmo ir kai kuriais konceptualaus meno kalbos principais, tačiau tuo pačiu yra neatsiejama nuo architektūros, teatro ir kino srityse įgyto erdvinio-struktūrinio mąstymo.
Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki liepos 26 d.

Nauja Lietuvos dailės ekspozicija

Pasakojime, suskirstytame į teminius skyrius „Sprogimas“, „Modernizacijos projektai“, „Krizė ir maištas“, „Virsmas“ ir „Šiuolaikybė: kritika ir vaizduotė“, modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas atsiskleidžia XX a. II pusės – XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies ir pasaulio įvykių kontekste. Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime ir dailės kūriniuose bei transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene. Rodoma virš 150-ties įvairių kartų Lietuvos ir egzilio dailininkų kūryba – tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, tekstilė, objektai, instaliacijos, videomenas, kino filmai kt., tarp jų ir mažai žiūrovams žinomi, retai matomi eksponatai.
Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2029 m. gruodžio 30 d.

Andrius Zakarauskas: „Stories From Before"

Parodoje pristatomuose naujausiuose darbuose A. Zakarauskas jungia daugiafigūres scenas, peizažo (gamtovaizdžio ir miestovaizdžio) elementus, fiktyvius reginius ir abstrakčias detales į daugiaplanes kompozicijas. Paveikslai konstruojami derinant apgalvotus ir spontaniškus, tarsi atsitiktinius efektus, apimtinius pavidalus ir abstrahuotas, suplokštintas, sudekoratyvintas formas, realistinę vaizduoseną ir reprodukuotus medijuotus atvaizdus. Skambių spalvų plotai ir skirtingų formų bei tekstūrų prisodrintos, vizualiai turtingos drobės žymi atsinaujinusią menininko tapybinę kalbą ir ekspozicijoje kartu veikia kaip stiprūs emocijų katalizatoriai.
Radvilų rūmuose veiks iki birželio 12 d.

„Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“

Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama daugiau kaip 80 originalių artefaktų iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinio. Galima susipažinti su šios žemės istorija ir kultūra – nuo akmens ir bronzos amžių iki nesenų įvykių revoliuciniame Maidane. Ikirašytinę Ukrainos istoriją pristato Tripolės kultūros antropomorfinės plastikos pavyzdžiai, bronzos epochos unikalus kalendorius, pirmųjų istoriškai užfiksuotų tautų, gyvenančių Ukrainos teritorijoje – kimerų, skitų, sarmatų, gotų, hunų, antų – paveldas. Ypatingo dėmesio verti visame pasaulyje žinomi senojo meno šedevrai iš skitų vadų pilkapių. Kijevo Rusios epochai atstovauja plataus spektro archeologiniai radiniai – nuo buitinių daiktų iki juvelyrinių papuošalų ir krikščionių kulto reikmenų, kuriuos pagamino Kijevo Rusios ir Bizantijos meistrai.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki liepos 12 d.

„Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“

Paroda  skirta trims mados šimtmečiams, per kuriuos valdančioji klasė – aristokratija – formavo mados sampratą ir darė įtaką mados raidai. Pirma parodos dalis skirta absoliutizmo epochai, įsitvirtinusiai Prancūzijoje XVIII a., ir rokoko stiliui, neatsiejamam nuo karaliaus rūmų kultūros ir tenkinusiam pirmosios rūmų damos, Liudviko XV favoritės markizės de Pompadur asmeninius poreikius. Parodoje pristatoma ir Napoleono valdymo epocha – vienas svarbiausių laikotarpių, kai aristokratija darė ypač didelį poveikį mados pasauliui. Dar viena parodos dalis skirta Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijų aprangai. Dalis ekspozicijos skirta Rusijos imperijai, kurios sudėtyje buvo ir Lietuva.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki 2021 m. sausio 21 d.

Juozas Galkus: „Ne tik gatvei…“

Juozas Galkus – vienas ryškiausių plakato žanro atstovų, XX a. antrojoje pusėje meninėmis inovacijomis spartinęs modernėjimo procesus, padėjęs formuoti lietuviško plakato mokyklą, atstovavęs Lietuvos menui svarbiose tarptautinėse parodose. Daugelis jo plakatų ir šiandien neprarado aktualumo. J. Galkus sukūrė per 500 plakatų, iš kurių maždaug penktadalis rodomas parodoje. Pristatyta kolekcija siekiama atspindėti dailininko kūrybinės raiškos įvairovę bei žanro gyvybingumą, padėjusį sudėtingomis sąlygomis pasiekti aukštą meninį lygį. Greta spausdintų plakatų pristatomi originalūs guašu atlikti plakatų projektai, geriau perteikiantys autentiškus autoriaus braižo ypatumus: spalvos kokybę, piešinio niuansus.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki liepos 31 d.

Aleksandras Vasiljevas: „XX amžiaus mados šedevrai“

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, rengia jau dvyliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Ji skirta pasaulinės mados šimtmečiui. Apžiūrėdami parodą, lankytojai galės stebėti didžiulius mados pokyčius, įvykusius per visą XX amžių. Ekspozicija padalinta į skyrius, atspindinčius svarbiausius mados raidos momentus. Iš viso parodoje pristatoma šimtas modelių vyriškų ir moteriškų drabužių, taip pat iki trijų šimtų aksesuarų, fotografijų ir portretų.
Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje veiks iki rugpjūčio 30 d.

Margarita Macijauskienė: „Džiazuojantys sodai“

Tautodailininkė M. Macijauskienė šiaudinių puošmenų kūrėjų gretose sukasi keletą dešimtmečių, jos kurti šiaudiniai sodai bei kalėdinės eglutės žaisliukai yra sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais. „Sodų vėrimo procese svarbiausia – intuicija ir tikslumas. Koks bus dirbinys, aiškėja ilgas valandas „auginant“ šiaudinę kompoziciją. Simetrijai išlaikyti itin svarbu šiaudelių paruošimas – jie turi būti visi kaip vienas – vienodo ilgio, storio ir spalvos. Jei vasaros pabaigoje pražiopsosi momentą, kai javai įgauna gražiausią auksinę spalvą, teks laukti kitų metų žaliavai rinkti“, – kūrybos subtilybėmis dalijasi M. Macijauskienė.
LDM Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje  Palangoje veiks iki liepos 27 d.

„Nesusitaikę“

Paroda „Nesusitaikę“ skirta Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti.  Pirmoji parodos dalis pristato pasipriešinimo sovietinei okupacijai apraiškas. Tai pogrindyje leista Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, kunigų įkurtas Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, už žmogaus teises kovojusi Helsinkio grupė ir drąsiai už šalies nepriklausomybę pasisakiusi Lietuvos laisvės lyga. Antroje parodos dalyje, pavadintoje „Laisvėjimas“, pristatoma 1987 m. prasidėjusi Lietuvos Atgimimo istorija, kai per šalį nuvilnijo akcijos už politinių kalinių išlaisvinimą ir krašto ekologiją, sudundėjo „Roko maršas“ ir sugriaudėjo Persitvarkymo Sąjūdžio organizuoti masiniai mitingai, lydėję į valstybingumo atkūrimą – Kovo 11-ąją. Trečioje parodos dalyje „Laisvė“ pasakojama apie pirmus skausmingus ir sunkius, tačiau kartu ir džiugius valstybės pagrindų kūrimo žingsnius, kol buvo pasiekta visiška nepriklausomybė, kai 1993 metų rugpjūtį iš Lietuvos išvyko paskutinis sovietų armijos dalinys.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks iki rugsėjo 13 d.

„Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“

2020 m. kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“.  Parodoje pristatomi 2019–2020 m. Valdovų rūmų požemiuose atliekant archeologinius tyrimus aptikti radiniai: XIII a. pabaigos – XIV a. keramika, juvelyriniai dirbiniai, unikalių importinės keramikos ir stiklinių taurių šukės, rytietiškos abstrakcijos šachmatų figūros ir zooarcheologinė medžiaga. Prabangūs XIII a. pabaigos – XIV a. dirbiniai, maistui naudotų gyvūnų įvairovė, rodo Vilniuje gyvenus aukšto socialinio sluoksnio asmenis ir išskirtinę pilies, kaip vienos iš svarbiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencijų, reikšmę.
Valdovų rūmuose veiks iki rugsėjo 27 d.

„Nuo Sacro iki Profano. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“

Parodoje kultūrinei visuomenei, jaunuomenei ir užsienio svečiams pristatomas unikalus europinės dailės paveldas – garsių XIV–XVIII a. Italijos dailininkų ir skulptorių kūrinių rinkinys ir keletas kitų Europos šalių menininkų darbų. Iš viso muziejaus Tarptautinių ir nacionalinių parodų centre (500 kv. m.) rengiamoje parodoje eksponuojami 89 gotikos, renesanso ir baroko dailės kūriniai. Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais.
Valdovų rūmuose veiks iki  rugsėjo 27 d. 

Andrius Repšys: „4 m² laisvės“

Žemė ne tik graži, joje daugybė paradoksų ir paslėptų prasmių. Kai kurios atsiveria tik iš viršaus. Labai svarbu jas pamatyti. Būtent tai Andriui Repšiui pavyko naujausiame Lietuvos kalėjimų kiemų cikle. Šiose fotografijose lemtingai susitiko dvi panoptikinės sistemos – kalėjimas ir dronas. Tai dvi kontrolės,  biovaldžios, sekimo ir žmogaus sudaiktinimo priemonės, kurios A. Repšio darbuose įgauna veidrodinių atspindžių principą ir radikaliai vizualizuoja pavergimo technikas.
Vilniaus fotografijos galerijoje veiks iki birželio 13 d.

Mindaugas Navakas: „Porcelianas“

Parodoje „Porcelianas“ Mindaugas Navakas pristato naujausius savo objektus iš porceliano. Tyrinėdamas vieną vertingiausių keraminių medžiagų, autorius kūriniuose atveria medžiagos išraiškingumą ir estetinį rafinuotumą. Didelį dėmesį skirdamas parodos erdvei, skulptorius kuria higieniško baltumo atmosferą, taip išryškindamas didžiuosius civilizacijos pasiekimus – sanitariją bei idealiai ištobulintą porceliano gamybos technologiją. Objektai kombinuojami kartu su savas istorijas sukaupusiais rastais daiktais, taip dauginant kūrinių prasminius sluoksnius ir atveriant nuorodas į įvairius kultūrinius bei socialinius kontekstus. Parodoje susijungia preciziškos formos ir medžiagos estetika, išlaikanti Navakui būdingas metafizinės ir egzistencinės nuotaikos pajautas.
(AV17) galerijoje veiks iki birželio 20 d.

Marius Abramavičius Neboisia: „Įsivaizduoju pasaulį“

Kaip pamatyti nematomą, kaip išgirsti negirdimą? Šios fotografijos atsiranda matomoje realybėje iš vizijų ir sapnų bei gyvenimo akimirkų – stebuklingai susidedančių prieš autoriaus akis į paslapčių ornamentus. Fiziškai tai tarsi neįmanomas koliažas, kuris realiai sujungia skirtingas kultūras ir bendražmogiškas patirtis. Tai šio menininko kelionės objektyvioje ir subjektyvioje realybėje. Kiekviename kadre sutelpa du, trys, o kartais ir keturi sluoksniai iš skirtingų pasaulio vietų. Čia sutelpa Vilniaus bokštai ir Vilnelės spindesys, Kaukazo kalnai ir Irano dykumų smėlis, Norvegijos fiordai ir gėlėmis apaugusios tvoros Bretanėje. Atsitiktiniai pastebėjimai Marakešo kieme ir Andalūzijos rūmuose susijungia su snieguotais kalnais ir akmenuotu Karklės pajūriu. Kaip pamatyti nematomą, kaip išgirsti negirdimą? Apie tai ir yra ši paroda. Apie tai, kad kiekvienas savyje gali įjungti kitą matymą, kitokį regėjimą ir juo vadovautis kasdienėje realybėje.
Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ veiks iki birželio 11 d.

Antanas Dubra: „Catch Your Serotonins“

Parodoje pristatoma virš 40 iliustracijų, sukurtų 2020 m. Visas iliustracijas sieja bendra tema – psichologinė žmogaus būsena arba žmonių socialiniai santykiai. Kūriniuose apmąstomos saviizoliacijos, depresijos, nerimo ir kitos žmogaus būsenos, nestokojant saviironijos. Kitaip tariant, juokaujama rimtai, siekiant papildyti serotonino atsargas.
Pamėnkalnio galerijoje vyks iki birželio 6 d.

Gvidas Raudonius: „Pasidairymai/2020“

Keramikos menas didžia dalimi yra ir amato, technologijų valdymo erdvė. Be to, tai ir fizinių pastangų reikalaujanti kūrybos sritis. Nors molio apsuptyje dailininkas darbuojasi jau virš 40 metų, kaskart tenka išradinėti, bandyti, ieškoti gimusiai meninei idėjai tinkamiausios medžiaginės išraiškos. Viskas kiekvieną kartą vėl prasideda iš pradžių.
LDS Šv. Jono gatvės galerijoje veiks iki birželio 5 d.

Laima Bazienė: „Formų labirintuose“

Tai antroji individuali keramikės ir skulptorės Laimos Bazienės paroda, kurioje eksponuojami per pastaruosius kelerius metus sukurti darbai. Menininkė kviečia žiūrovus pakeliauti jos kuriamų formų labirintais, pasinerti į žmogaus pasąmonės vizijas, stebėti iš istorinės praeities atodangų iškylančius paslaptingus statinius. Autorė parodai pasirinko klaidaus, tačiau turinčio išėjimą labirinto įvaizdį, įprasminantį dvasinės esybės paieškas ir išėjimo iš tamsos kelią.
LDS Šv. Jono gatvės galerijoje veiks iki birželio 5 d.

Eglė Ulčickaitė: „Amor Vacui“

Marshallas McLughanas dar septintajame dešimtmetyje rašė apie keistą, pamažu mus visus užliejančią savihipnozės būseną, tam tikrą nutirpusio žvilgsnio formą – Narcissus narcosis simptomą. Jį sukelia medijų įtarpinta aplinka, kai siekiant išvengti perdėm intensyvaus transliuojamo turinio poveikio, jis tolydžio keičiamas nauju. Vienas dirgiklis ima slopinti kitą, šį – dar kitas, kol visa susilieja į vientisą triukšmą…
Galerijoje „Meno parkas“ veiks iki birželio 6 d.

Aleksas Andriuškevičius: „Galimas vandens lygis“

„Galvoju, jog man meninėje veikloje įdomiau, o ir prasmingiau, palikti gyvybę – gyvybei, kūrybą – kūrybai, nesistengiant įsirėminti išmoktose matymo taisyklėse.
Stengiuos kūrybiškai prisiliesti tik tiek, kiek užtektų dalyvaujančiu kūriniu, neprifarširuoti žiūrovo smegenų bejausme, mechaniška, be pastangų virškinama vandeninga vartojimo patirtimi. Taigi, tas galimas visuotinis „vandens“ lygis, manau yra linijos galioje.“ (Aleksas Andriuškevičius)
Galerijoje „Meno parkas“ veiks iki birželio 6 d.

Leonas Strioga: „Viltis kančioje“

Parodoje lankytojas susipažins ir su naujausiais, dar niekur neeksponuotais kūriniais. Leonas Strioga yra vienas iš nedaugelio autorių, kurių kūriniai suvokiami, mėgiami ir laukiami tokios plačios auditorijos. Jautria kamerine kūryba menininkas sugeba pakviesti dialogui tiek išprususius meno žinovus, tiek užklydusius pirmąsyk, vertinančius širdimi ir pojūčiu. Ir tai ne nuostabu. Iš pirmo žvilgsnio jo skulptūrų formos yra labai tautiškos, turinčios lietuviškas kultūrines šaknis, bet kartu – universalios, jų archetipai atpažįstami daugelio pasaulio šalių meno mylėtojų. Leono Striogos skulptūrose kiekvienas iš mūsų randame tai, ko ilgisi siela.
Galerijoje „Meno parkas“ veiks iki birželio 6 d.

„Kauno (ne)laikinumai“

Laikinosios sostinės metams pažymėti skirta paroda, kurioje retrospektyviai pristatomas 1919–1940 m. Kaunas. Po karo Vilnių užėmus bolševikams, o vėliau lenkams, Kaunas nuo 1919 m. sausio tapo laikinąja Lietuvos sostine. Šioje parodoje žvelgsime ne tik į praeitį, bet ir į dabartį, analizuodami, kurie Laikinosios sostinės laikotarpio ženklai yra tapę neatskiriama Kauno tapatybės dalimi.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veiks iki birželio 28 d.

„Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“

Parodoje pristatomi penki postfolkloro muzikos festivaliai: „Mėnuo Juodaragis“, „Suklegos“, „Kilkim žaibu“, „Jotvos vartai“, „Saulėtosios naktys“. Eksponuojamos kiekvieno šių festivalių raidą ir savitumą atskleidžiančios fotonuotraukos bei autentiška atributika, lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su juose skambančia muzika ir netgi išmėginti festivalio sceną.
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje veiks iki gruodžio 31 d.

Romualdas Kaminskas ir Genė Šimėnienė: „Išteku. 1900“

Parodoje  pristatomi dviejų tautodailininkų iš Rokiškio darbai. Romualdas Kaminskas – medžio meistras, pastaruosius savo kūrybos metus skyręs skrynių ir kitų funkcionalių, buityje anksčiau ir dabar naudojamų daiktų (šaukštų, rankšluostinių) gamybai. Genė Šimėnienė – audėja, šio subtilaus amato išmokusi iš savo mamos, taip pat garsios audėjos. Jos kūriniuose atsiskleidžia iš kartos į kartą perduotos prosenelių kūrybos tradicijos, perteikiamos subtiliais tautiniais raštais.  Taigi, jungtinėje tautodailininkų parodoje bus galima išvysti tai, kuo anuomet privalėjo pasirūpinti kiekviena ištekėti planuojanti mergina.
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje veiks iki birželio 13 d.

Gerda Liudvinavičiūtė: „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“

Parodoje atskleidžiama, ką bendra turi Kauno tarpukario modernizmo ir Japonijos metabolizmo architektūra, kiek įtakos istoriniame kontekste gali palikti karas, kuriant ateities miesto identitetą. Du pasauliniai karai, dvi kolekcijos, jungiančios iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus ir tolimus miestus, prabyla ta pačia laisvės troškimo ir naujų idėjų kalba. Dvi istoriškai ir kultūriškai skirtingos visuomenės. Du laikotarpiai ir karas, keičiantis mus visus. Verčiantis pamiršti ir kurti naują, geresnį pasaulį. Tai dvi betono juvelyrikos kolekcijos, įkvėptos XX a. architektūros srovių. Jose susijungia emocinė visuomenės atmintis ir siekis įprasminti žmogiškumą architektūrinėse detalėse, kuriančiose naująjį betoninį miestą.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veiks iki birželio 28 d.

„Lietuvos spaudos fotografija 2019“

Ši paroda – išskirtinis Lietuvos fotožurnalistų sukurtas metraštis, fotografijomis atskleidžiantis gyvenimo aktualijas. Fotožurnalistai stebi ir vaizdais pasakoja, kaip visuomenėje jaučiasi žmogus. Ar šie vaizdai tampa simboliu, ar iliuzija – atsakomybė už tai tenka patiems fotografams ir leidėjams. Parodoje eksponuojamos svarbiausių praėjusių metų šalies įvykių, aktualijų, asmenybių fotografijos, įvairiomis temomis atskleidžiančios socialinę, kultūrinę, politinę gyvenimo mozaiką ir susidėliojančios į bendrą šalies gyvenimo vaizdą.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) veiks iki birželio 28 d.

Antanas Sutkus: „Sveikinimai iš XX amžiaus“

Pirmoji tokio dydžio A. Sutkaus paroda Kaune išsiskiria iki šiol dar nematytų ir naujų fotografijų gausa. Su fotografijos archyvu daugiau nei dvidešimt metų dirbantis A. Sutkus sako, kad ten iki šiol aptinka pamirštų momentų, daug paveikių vaizdų iš praeities. Šie darbai – tai ištisa fotografijos epocha, pasakojanti apie XX amžiaus Lietuvą ir jos žmones.
M. Žilinsko dailės galerijoje vyks iki birželio 30 d.

„Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“

Jau XIX a. Roppų kolekcija garsėjo Baltijos vokiečių provincijose ir yra neblogai dokumentuota. Parodoje išryškinamos išlikusios pirminės Theodoro von der Roppo sukauptos kolekcijos vertybės, kilusios iš įvairų Europos, daugiausia Italijos kolekcijų, surinktos Grand Tour (Didžiosios kelionės) metu ir vėliau. Parodoje platesniame kontekste atskleidžiamos Pakruojo dvaro meno vertybės – skulptūros, tapybos ir taikomosios dailės (porceliano ir stiklo) eksponatai, nuosekliai kaupti kelių kartų atstovų, išlikę ir išsaugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio bei Šiaulių „Aušros“ muziejuose.
M. Žilinsko dailės galerijoje veiks iki birželio 30 d.

Aidas ir Leonas Striogai: „Dviese“

Leonas Strioga, šiemet atšventęs garbingą 90-ies metų jubiliejų, ir sūnus Aidas suvienijo jėgas bendrai parodai surengti. Parodoje pristatomi jau tradiciniais tapę Leono „medinukai“, tik šiam autoriui būdinga technika sukurti kūriniai, bei bendro kūrybos proceso metu gimusios surūdijusios geležies skulptūros. Jo sūnus Aidas Strioga nuo paauglystės dirbo tėvo Leono pameistriu, kalinėjo akmenį, o pastaraisiais metais savo rankomis įgyvendino kūrybines tėvo idėjas kuriant skulptūras iš metalo. Tėvo ir sūnaus bendra kūrybos paroda skatina lankytoją bent akimirką nustoti skubėjus ir įsiklausyti į mus kalbinančius aplinkos simbolius.
V. K. Jonyno galerijoje veiks iki liepos 1 d.

„Menas ir meno edukacija Japonijoje“

Ekspozicijoje įvairių sričių japonų menininkai pristato šiuolaikinio meno kūrinius, sukurtus pynimo, šibori, grafikos, skulptūros, tapybos bei keramikos technikomis. Įvairūs gamtiniai pluoštai (sizalis, moliūgas, šilkas, medvilnė…), rankų darbo popierius, makulatūra, plastikas, vielos ir net molis atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą kurti unikalius kūrinius ir išryškinti medžiagos grožį. Tikslingai pasirinktomis medžiagomis bei išraiškos formomis kuriami subtilaus grožio kūriniai šiuolaikiniam žmogui svarbiomis temomis su iškalbingomis potekstėmis bei užuominomis.
M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje veiks iki liepos 15 d.

Dainius Ščiuka: „Moteris“

Jaunosios kartos fotomenininko Dainiaus Ščiukos rafinuotų portretų ciklas „Moteris“ – tai kontradikcija pateikiamai tobulai moters reprezentacijai populiariojoje kultūroje. Veikiau tai autentiško moteriškumo kelionė, atverianti kitokį – beribį ir stereotipais nesuvaržytą požiūrį į moters grožį. Ši paroda – tai odė MOTERIAI – tikrai, sodriai, nepriklausomai, pasakojančiai istorijas, veikliai, o svarbiausia – nebijančiai savęs. Priimančiai save visokią – kartais idealiai apsirengusią ir pasitempusią, kartais susimąsčiusią, dar kitais kartais – liūdinčią ir išgyvenančią.
Kauno paveikslų galerijoje veiks iki rugsėjo 6 d.

„Knygrišių knygos“

Parodoje pristatoma virš 60 kūrinių, taip pat knygų restauravimo fotografijos (prieš ir po), bei marmuruoto popieriaus stendas. Atliekant bibliofilinius meninius įrišimus centrinė ašis kūrybai yra knygos tekstas. Viršelio apipavidalinimas derinamas prie teksto prasmių ar emocijų, sustiprindamas ar papildydamas jų meninį poveikį, bei atlikdamas apsaugos funkciją. Eksperimentiniai įrišimai labiau orientuoti į knygrišystės amato specifiką, pabrėžiant įrišimų konstrukcinę įvairovę, paveldėtą iš amato istorijos, ją kūrybiškai interpretuojant. O autorinės knygos-objektai, konceptualiai permąsto knygos funkciją, galias ir prasmę kultūriniame žmogaus ar visuomenės gyvenime, idėjai reikšti pasitelkiant netradicines formas ar medžiagas.
M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki rugpjūčio 9 d.

„Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“

Nuo pirmojo posėdžio iki paskutinio, sušaukto 1922 m. spalio 6 d., Steigiamasis Seimas išdirbo beveik pustrečių metų (su pertrauka, kai dirbo Mažasis Seimas), per kuriuos buvo sušaukti 257 plenariniai posėdžiai ir priimti įstatymai, turėję stabilizuoti krašto ir žmonių gyvenimą: įtvirtini vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principai, visų krašto gyventojų, nepriklausomai nuo lyties, tautybės ar religijos, lygybė prieš įstatymą, įtvirtintos žmogaus ir piliečio laisvės bei teisės ir kt.
Istorinės LR Prezidentūros sodelyje veiks iki spalio 31 d.

„Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu”

Parodoje – dar vienas tarpukario gyvenimo būdo skerspjūvis. Šį kartą verčiame mados skiltį ir kviečiame lankytojus pasigrožėti Laikinosios sostinės inteligentijos apdarais ir aksesuarais. Ekspozicijoje taip pat skiriamas dėmesys grožio priemonių industrijai: muilas, kvepalai, pudra, skaistalai ar net priklijuojamos blakstienos – moteriškų kerų atributai, be kurių neapsiėjo dažna tarpukario ponia ar panelė. Daug nedidelių, bet intriguojančių smulkmenų, atrastų Kauno miesto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir privačiuose rinkiniuose, praskleis kontrastingą tarpukario damų ir džentelmenų grožio ir mados pasaulį, kurį parodoje reikšmingai papildo ir vaizduojamosios dailės kūriniai.
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veiks iki rugpjūčio 1 d.

Ričardas Dailidė: „Čiurlionio namų trauka“

Šiuo fotografijų ciklu autorius pateikia autentiškus įspūdžius ir prisiminimus iš pasibuvimų M. K. Čiurlionio aplinkoje. Tai lyg asmeninė refleksija ir vidinis dialogas. Kaip teigia filosofas Jurgis Dieliautas: „Šios (aut.past.) parodos darbų ciklo visuma – tai menamų ir išlikusių savuose liudijimuose vietų, vietovių, erdvių atšvaitai. Tai tylios ir iškalbingos šviesos atšvaitai daugybėje su šiuo menininku susijusių vietų apsuptyje. Laiko išbandymus išlaikę vizualiniai įspūdžiai šiose fotografijose veda į menamą M. K. Čiurlionio aplinką.“
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki  liepos 1  d.

Robas Hornstra ir Arnoldas van Bruggenas: „Buvusioji sostinė“

„Europiečiai“ yra naujas fotografo R. Hornstra ir rašytojo / režisieriaus A. van Bruggeno projektas. Ilgalaikio proceso metu keliaudami nuo vieno iki kito regiono bei nuo vienos iki kitos temos, jie kuria XXI amžiaus svarbių Europos regionų (Heartland) portretą. Hornstra ir van Bruggenas Europą mato drastiškų pokyčių priešaušryje. Populizmas ir autoritarizmas auga, rodosi, kad praeities vaiduokliai grįžta. Europa nuolatos keičiasi. Panašu, kad finansų ir migracijos krizės buvo išvengta, tačiau politinės pasekmės, regis, tik prasideda. Kai kurios politinės jėgos siekia prieglobsčio vieningoje Europoje, kitos rėksmingai nusigręžia nuo jos. Europos Sąjunga yra mėgstamiausias nacionalinių politikų atpirkimo ožys, nors vis daugiau ir daugiau klausimų reglamentuojama Europos lygmenyje. Žiniasklaida ir politikais nepasitikima, ir šis nepasitikėjimas atrodo politiškai galingas, nors pagal apklausas ir statistiką dauguma Europos gyventojų dažnai jaučiasi laimingais ir klestinčiais.
Kauno fotografijos galerijoje veiks iki birželio 14 d.

Antanas Krištopaitis: „Autoportretai“

Antanas Krištopaitis – ypatingas reiškinys Lietuvos dailėje. Po jaunystės metų tremtyje ir lageriuose, dailininkas visą gyvenimą kūrė, dirbo Šiaulių dramos teatre, dekoravo per 120 spektaklių. Važinėdamas po Lietuvą nuliejo ir nupiešė apie 600 bažnyčių, apie 200 malūnų, daug piliakalnių, medžių, paminklų. Nykstant paveldui, tai tapo neįkainojamu meno ir ikonografijos turtu.
Galerijoje ,,Laiptai“ veiks iki liepos 1 d.

Tapyba iš Julijos ir Evaldo Rimšelių kolekcijos

Julijos ir Evaldo Rimšelių kolekcija atskleidžia įdomų lietuvių dailės tarpsnį – XX ir XXI amžių sankirtos tapybą. Dailės mylėtojams tai gera proga susipažinti su dar sovietmečio ir jau laisvuoju laikotarpiu sukurtais kūriniais, stebėti, kaip keitėsi dailininkų mintys, kūrybos aspektai. Kolekcininkai labiau yra linkę rinkti paveikslus dailininkų, kurių pavardės jau yra žinomos (K. Zimblytė, V. Antanavičius, M. Skudutis, R. Sližys, A. Vaitkūnas, R. P. Vaitiekūnas ir kt). Suprantama, jog tokiu atveju padarysi mažiau klaidų, bet Evaldas įsigyja ir jaunųjų tapytojų kūrinių.
Galerijoje „Laiptai“ veiks iki liepos 1 d.

„Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“

„Aušros“ muziejaus parengta paroda pasakoja lietuvių tautos pasipriešinimo bei nuolatinio tikėjimo nepriklausomybės atkūrimu ir tautiniu išsivadavimu istoriją.  Išskirtinis dėmesys parodoje skiriamas Šiaulių bei šiauliečių indėliui į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, pristatant Šiaulius kaip vieną svarbiausių partizaninės kovos židinių, aktyvios disidentinės veiklos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio centrų, reikšmingų politinių, ekonominių ir socialinių transformacijų pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais liudininką.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje veiks iki rugsėjo 4 d.

Paulius Lileikis: „Fotoamnestija 1988–1999“

„Fotoamnestija“ – giliai fotoarchyvuose įkalintų atgimstančios Lietuvos vaizdų, įamžintų 1988–2000 m., inventorizacija. 50 darbų – tarsi 50 bylų, unikaliais fotovaizdiniais fiksuojančių atgims­tančios Lietuvos įvykių raidą ir transformacijos periodą. Vizualus ir konceptualus savo archyvų peržiūrėjimas leido skelbti fotografiškąją amnestiją primirštoms erdvėms – portretams, įvykių aki­mirkoms, vaizdams – liudijančioms tiek ypatingą tautos dvasią, tiek kontrastingą sistemų kaitos periodą.
Fotografijos muziejuje veiks iki birželio 21 d.

„Laisvės tribūnoje“

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-osioms metinėms skiriama fotografijų paroda „Laisvės tribūnoje“ leidžia iš naujo pažvelgti į 1988–1992 m. įvykius Šiauliuose, šiauliečių emocijas ir nuotaikas kelyje į Nepriklausomybę – kai buvo aišku, jog vyksta kažkas naujo, tačiau nežinia, kuo viskas baigsis… Parodoje eksponuojami Atgimimo įvykius įamžinusių šiauliečių fotografų darbai.
Fotografijos muziejuje veiks iki birželio 21 d.

Timotiejus Norvila: „Inkilai tarpukario modernizmo stiliumi“

Kaunietis menininkas Timotiejus Norvila, dar žinomas pseudonimu Morfai, mezga emocinį ryšį su architektūriniu paveldu, žvelgdamas į jį kitoniškai ir kurdamas stilingus miesto inkilus, kuriuose įpina architektūros motyvus. Parodoje eksponuojama dešimt tokių medinių miniatiūrų-improvizacijų, kurias įkvėpė tarpukario modernistinė Kauno architektūra, tačiau jose galima įžvelgti ir bendrų modernizmo architektūros bruožų, būdingų miestų tarpukario moderniajai architektūrai.
Fotografijos muziejuje veiks iki birželio 21 d.

Arvydas Palevičius: „Tarp fizikos ir metafizikos“

Profesoriaus, habilituoto technikos mokslų daktaro Arvydo Palevičiaus parodos ekspozicija sudaryta iš dviejų dalių. Pagrindinis dėmesys skiriamas Kauno technologijos universiteto  laboratorijoje sukurtų naujų medžiagų mikrostruktūrų vizualizacijoms, atliktoms elektroniniu skanuojančiu bei atominės jėgos mikroskopais, taip pat skaitmeninės holografijos principu gautiems vaizdams. Greta mokslinių tyrimų lauko vizualizacijų pristatoma ir A. Palevičiaus tapyba.
KKKC Parodų rūmuose veiks iki birželio 14 d.

Judita Liaudanskaitė: „Žvilgsnis į San Fransiską“

J. Liaudanskaitės fotografijose užfiksuoti vaizdai kuria autentiškumo atmosferą, tą vaizdinę paradigmą, kuri byloja ne apie paradinių durų teikiamus estetikos vaizdus, o apie jo esmę. San Fransiskas yra vienas iš abstrakcionizmo lopšių. Neatsitikinai J. Liaudanskaitės fotografijose mes matome antrosios kartos abstraktaus ekspresionizmo atstovo Richard Diebenkorn kūrinių parafrazes. Kitose fotografijose fiksuojama padūkusio San Fransisko dvasia: čia prasidėjo hipsterių judėjimas, tik čia laisva nuomonė kaunasi su korporacijų diktatu ir tik čia tradiciškai susiklostė taip, kad gėjai gali gyventi juos supančioje draugiškoje aplinkoje.
KKKC Parodų rūmuose veiks iki birželio 14 d.

Juozas Vosylius: „Abipus realybės“

Parodoje „Abipus realybės“ pristatomi nuo 1974 m. iki 2019 m. nutapyti paveikslai. Tapytojo žvilgsnis į pasaulį yra itin atidus. Vizijos ir realybės derinys J. Vosyliaus kompozicijose kuria savitą atmosferą. Motyvai ir objektai autoriaus valia perkeliami į kitas erdves, nekasdienišką aplinką, susiejami neįprastais ryšiais. Kontrastas tarp tapomų objektų tikroviškumo ir jų savitarpio sąveikos vizionieriškumo, skirtingų erdvėlaikių jungimas tampa nauja menine realybe, yra būdingas tapytojo kūrybos bruožas. J. Vosylius dažnai naudoja inversijos principą, tai, kas neįprasta, pateikdamas kaip įprasta, ir atvirkščiai. Realusis ir autoriaus kuriamo mito pasauliai drobėse susijungia taip natūraliai, kad bet kuris vaizdinys, atsitiktinio žvilgsnio, apšvietimo išprovokuotas, tampa tikresnis už tikrą.
Prano Domšaičio galerijoje veiks iki birželio 28 d.

Valentinas Yla

Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Vilniaus menininkų klubo „Plekšnės“ nario Valentino Ylos darbų paroda surengta Utenos kraštotyros muziejuje. Tapytojo darbus yra įsigiję privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje, taip pat Lietuvos kraštotyros ir dailės muziejai.
Utenos kraštotyros muziejuje veiks iki birželio 4 d.

„Puodų turgus“

Muziejuje vyksta respublikinė tradicinės puodininkystės paroda „Puodų turgus“.
Vytauto Valiušio keramikos muziejuje veiks iki birželio 14 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!