Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. gegužės 28 d. 22:34
Mūsų kaimynės Venecijos bienalėje: kaip atrodo Lenkijos, Latvijos ir Estijos paviljonai?

Lenkijos paviljonas, Venecijos meno bienalė, 2019 m. | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas

Neseniai džiaugėmės Lietuvos paviljono sėkme Venecijos meno bienalėje, kur trijų lietuvių menininkių kurtas performansas „Saulė ir jūra“ pelnė svarbiausią bienalės apdovanojimą – auksinį liūtą. Šį kartą kviečiame susipažinti su kaimyninių šalių darbais. Pristatome Lenkijos, Latvijos bei Estijos paviljonus.

Šiais metais visos keturios šalys parengė labai skirtingus, tačiau nemažiau įdomius paviljonus. Visi darbai eksponuojami skirtingose bienalės erdvėse. Kaip rašėme anksčiau, Lietuvos paviljonas buvo atidarytas iki šiol niekuomet nenaudotoje erdvėje – šalia laivų arsenalo įrengtame sandėlyje. Tuo tarpu Estijos paviljonas įsikūrė laivų statykloje Giudecca saloje, Latvijos – laivų arsenale, o Lenkijos – tradicinėje Giardini erdvėje.

Lenkijos paviljonas

Roman Stańczak, „Skrydis“
Giardini | Sestiere Castello, 30122

Lenkijos paviljonas šiais metais pasirinko skulptoriaus Romano Stańczako darbą – siurrealistinio stiliaus skulptūrą, pavadinimu „Skrydis“. Ši skulptūra – tai išvirkščias prabangus orlaivis su akį traukiančiais kyšančiais laidais, diržais ir metalinėmis lėkštėmis. Tokia ar panaši daiktų deformacija, kuomet objektas išverčiamas ar nuimamas viršutinis jo sluoksnis, nėra naujas posūkis R. Stańczako kūryboje. Menininkas dekonstruoja objektus, kad sukurtų kažką naujo, tuo pačiu jis kalba apie mirtį ir laikinumą. Venecijos bienalėje eksponuojamas turtingojo sluoksnio atstovų naudojamas orlaivis – modernizacijos proceso, populizmo, socialinės nelygybės metafora, kritikuojanti kapitalizmą.

 

Estijos paviljonas

Kris Lemsalu, „Birth V“
c/o Legno & Legno, Giudecca 211

Estiją šių metų bienalėje reprezentuoja menininkė Kris Lemsalu. Nors ankstesniuose savo kūrybos darbuose autorė dažnai kalba apie mirties ir laikinumo temas, šį kartą menininkei labiau rūpi atgimimas, gyvenimas, šamaniška jėga ir savęs pažinimas. Jos instaliacija sudaryta iš įvairių surinktų ir jos pačios sukurtų objektų, kurie jungiami į totemišką skulptūrą ir kuria mistifikuotas vizijas. Čia susipina žmonių kūnai, lyg iš niekur kyla dešimtys rankų, kurios apglėbia vonias, neįmanoma nepastebėti paslaptingų kūnų rankose laikomų kasdienybės ženklų, pavyzdžiui, krepšinio kamuolio ar vynuogių kekės. Instaliacija veikia laivų statykloje, o prie magiškos atmosferos prisideda ir Niujorko menininko Kyp Malone muzikinis kūrinys, kuriame skamba Venecijoje įrašyti garsai.

 

Latvijos paviljonas

Daiga Grantina, „Saules Suns“
Arsenalas | Sestiere Castello, Campiello Tana 2169/F

Latvijos projektas, pavadinimu „Saules Suns“, buvo įkvėptas šviesos ir vienalaikiškumo: instaliacijoje iš įvairių daiktų sukurtas daugialypis kraštovaizdis atsiskleidžia dėka keliolikos saulių, judančių skirtingų formų fone. Kiek primenantis aušros sceną, darbas pasakoja apie gyvenimo galimybių, sprendimų ir kelių gausą. Projekto autorė Daiga Grantina kūriniui panaudojo daugybę sintetinių ir organinių medžiagų, kaskart joms rasdama skirtingą paskirtį ir originalų panaudojimo būdą.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!