Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. 3 liepos d. 11:14
Ant Gedimino kalno startuoja Lietuvos muziejų kelias (programa)

Foto: picabay.com

Liepos 3 d. ant Gedimino pilies kalno Vilniuje vyks nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo  programos „Tėvynės ieškojimas“  projekto Lietuvos muziejų kelias 2020 m. atidarymas.

Iškilmingame renginyje kartu su Lietuvos muziejų bendruomene dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Edita Tamašiūnaitė, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas, valdybos pirmininkas Raimundas Balza. Į visą vasarą truksiančią „Tėvynės ieškojimo“ kelionę susirinkusius palydės ir jos pradžią sveikins Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) bei žinomi atlikėjai Veronika Povilionienė, Paulina Bakšaitė, Kęstutis Vaiginis. Šių metų programa yra skiriama Lietuvos Respublikos atkūrimo 30-mečiui pažymėti.

Septynerius metus į įvairius renginius ir veiklas visoje Lietuvoje kvietęs bendras muziejų projektas „Lietuvos muziejų kelias“ 2019-aisias metais pradėjo antrąjį plėtros etapą – trimetę nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“. Naująją programą įkvėpė Nobelio literatūros premijos laureatas ir Lietuvos garbės pilietis Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) – vienas didžiųjų XX a. rašytojų, itin jautriai ir tauriai išreiškęs Tėvynės ieškojimo temą, savo kūryba pasauliui apibūdinęs Lietuvos kraštovaizdžius ir jo niekad nepalikusias gimtojo krašto dvasias. Praėjusių metų „Lietuvos muziejų kelio“  renginių programa kvietė ieškoti Tėvynės per temos „Vandenų kultūrinė atmintis“ vaizdinius ir juos aktualizuojančias veiklas. Šiemet jos tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ kviečia užkopti ant kalvų ir aukštumų, kalnų, priekalnių ir piliakalnių ir nuo jų pasižvalgyti į tolumas, į bokštų ir miestų erdves, atsigręžti ir įsigilinti į jų kultūrinį atminimą dailėje, muzikoje, folklore, fotografijose, pasisemti energijos ir įkvėpimo naujoms idėjoms ir kasdieniams darbams.

Simboliškai ant svarbiausio Lietuvai Gedimino kalno Vilniuje prasidėsianti „Tėvynės ieškojimo“ kelionė smalsiausius ves žinomų ir mažiau girdėtų kalnų ir piliakalnių link – nuo istorinių Lietuvos sostinių Vilniaus, Kernavės, Trakų ir Kauno kalnų iki Vytauto ar Juodojo kalno Dzūkijoje, nuo Aušrakalnio ir Sudargo piliakalnių Sūduvoje iki Uošvės kalno ir Rambyno Mažojoje Lietuvoje, nuo Medvėgalio Žemaitijoje iki Raginėnų, Taurapilio, Moškėnų piliakalnių Aukštaitijoje. Projekto dalyviai, keliautojai ir lankytojai nuo Birutės kalno Palangoje galės žvelgti su Maironiu, nuo Juodojo kalno į Raigardo slėnį – su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, nuo Aušrakalnio pažvelgti Vinco Mykolaičio-Putino, o nuo „Laimės žiburio“ kalvos – Jono Biliūno akimis. Net 30-yje kultūrinių susitikimų  muziejininkai, aktoriai, folkloristai ir profesionalūs muzikantai pristatys programas, atskleidžiančias kultūrinių reginių svarbą jų ir praeities menininkų kūrybai.

Šių metų „Lietuvos muziejų kelio“ programa įvairi ir savo formomis. Joje be tradicinių parodų, ekskursijų, konferencijų, lankytojai bus kviečiami į savarankiško pažinimo keliones (M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose renginys „Savarankiškas pažinimo takas „Raigardas“), teatralizuotus renginius (Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus teatralizuotas renginys „Atminties ugnis“ ant Rambyno kalno Bitėnuose; Šilutės Hugo Šojaus muziejaus teatralizuota ekskursija „Žvalgantis nuo Juknaičių Alkos kalno“ir kt.), lauko parodas (Lietuvos jūrų muziejaus Klaipėdoje lauko paroda „Smėlio karčemos (Sandkrug) kalnas“), žaidimus šeimoms su vaikais (Palangos gintaro muziejaus renginys „Baltų genčių pilių statymas Baltijos jūros paplūdimyje ties Birutės kalnu“), gyvosios istorijos dieną – festivalį (Žemaičių dailės muziejaus   Plungėje renginys „Gīva Gondīnga“) ir net šokio spektaklį-ekskursiją „Naglio kalno istorijos“ (organizuoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Šliūpo memorialinė sodyba Palangoje kartu su Šeiko šokio teatru).

Pasak Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko Raimundo Balzos „programa sudaryta kultūros kelio logiką atitinkančiu 30 objektų maršrutu. Daugiau kaip 40 kultūros ir gamtos paveldą puoselėjančių Lietuvos institucijų programos renginių metu kvies lankytojus susitikti ant trisdešimties žymiausių Lietuvos kalvų, kalnų ir piliakalnių“.

„Lietuvos muziejų kelio“ projektas tradiciškai turėjo prasidėti gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną, tačiau karantinas dėl koronaviruso Covid-19 pandemijos pakoregavo tiek „Lietuvos muziejų kelio“ renginių programos turinį, tiek įgyvendinimo grafiką.

Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos širdyje Vilniuje ant Gedimino pilies kalno prasidėjusi kelionė tęsis kitose istorinėse Lietuvos sostinėse – Kernavėje, Trakuose ir Kaune (liepos 3-6 dienomis). Toliau pagal susiformavusias tradicijas „Lietuvos muziejų kelio“ maršrutai drieksis  per visus etnografinius Lietuvos regionus: Dzūkijoje (liepos 10 -19 dienomis), Sūduvoje (liepos 24-26 d.), Mažojoje Lietuvoje (liepos 31- rugpjūčio 9 d.), Žemaitijoje  (rugpjūčio 10 -31 d.) ir Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse, rugsėjo 25-ąją, baigsis Aukštaitijoje muziejų bendruomenės sueiga prie Liudiškių kalvos ir Jono Biliūno „Laimės žiburio“ Anykščiuose.

Siekiant lankytojų saugumo, „Lietuvos muziejų kelio“ renginiai dažniausiai organizuojami atvirose erdvėse ir, esant galimybei, tik savaitgaliais (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį). Didžioji renginių dalis kviečia juose apsilankyti nemokamai.

Išsami „Lietuvos muziejų kelio“ programa – www.muziejukelias.lt.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!