Talino meno parodos ir muziejai balandį

Pavasaris jau čia! Orai dar neatšilo, bet juk taip norisi pakeliauti. Todėl siūlome rinktis trumpas išvykas, aplankant įdomiausius muziejus. Apsvarstykite galimybę aplankyti Taliną ir jo meno muziejus bei galerijas. Talinas garsėja ne tik savo senamiesčiu, bet ir moderniu menu bei išskirtinėmis parodomis. Pažiūrėkite, kiek daug įdomių parodų vyksta, ir leiskitės į kelionę. Talino muziejai ir meno parodos balandį laukia Jūsų!

KUMU meno muziejus

Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn

Paroda „Futuromarennia. Ukraina ir avangardas“
2023 04 08–2023 09 10

Oleksandras Hvostenko-Hvostovas. Spektaklio „Mob“ scenografija (Uptono Sinclairo romano „They Call Me Carpenter“ adaptacija). 1924 m. Mostetskoy arsenalas, Kijevas, Ukraina.

Paroda atskleidžia įžvalgas apie Ukrainos avangardinį meną, kuris siekė modernizuoti visuomenę. Radikalios ateities svajonės reiškėsi tapyboje ir scenografijoje, architektūroje, literatūroje ir kine. Oleksandros Ekster, Davido Burlyuko ir Vasilo Jermilovo kūriniai atkeliauja iš muziejų, kurie ir toliau dirba net karo metu, nuolat puolant Rusijai. Paroda leidžia kritiškai įvertinti pokolonijinę Vakarų ir Rusijos avangardo istoriją, išryškinant daugybę Ukrainos meninio gyvenimo ypatumų ir sąsajų su tarptautine raida XX a. pradžioje.
Daugiau apie parodą.

„teamLab“ paroda „Nepertraukiamos gėlės, plūduriuojančios nuolatinėje jūroje“
2022 11 11–2023 05 07

„teamLab“, „TeamLab“ parodos vaizdas: Nepertraukiamos gėlės, plūduriuojančios nuolatinėje jūroje. 2022. Kumu meno muziejus, Talinas © teamLab, Pace Gallery

2001 m. įkurta „teamLab“ yra viena žinomiausių skaitmeninio meno kūrėjų pasaulyje. Jų įspūdingos erdvinės instaliacijos pakeitė skaitmeninėmis technologijomis sukurto meno suvokimą ir padarė jį prieinamą milijonams žiūrovų visame pasaulyje. Tai menas be ribų: per technologijas jis supa ir panardina fiziškai įsitraukusį žiūrovą visais pojūčiais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Atminties archeologai: Vitols šiuolaikinio meno kolekcija“
2022 11 18–2023 04 09

Leonardas Laganovskis. Perspektyva. 2009 m. Aliejus. Vitols šiuolaikinio meno kolekcija, Ryga

„Atminties archeologai“ yra pirmoji paroda, siūlanti nuodugniai pažvelgti į Vitols Contemporary – vieną labiausiai intriguojančių meno kolekcijų Baltijos šalyse, orientuotą į šiuolaikinį Vidurio ir Rytų Europos meną. Kolekcijoje yra beveik 1000 meno kūrinių iš daugiau nei 150 menininkų. Kolekcininkų Irinos Vītolos ir Mārio Vītolso žodžiais, jų kolekciją įkvėpė jų domėjimasis didžiuliais socialiniais ir politiniais pokyčiais Vidurio ir Rytų Europoje po Berlyno sienos griuvimo 1989 m., taip pat kultūrine regiono įvairove. Parodoje pristatomi meno kūriniai iš Latvijos, Rumunijos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Lietuvos, Estijos, Gruzijos, Slovakijos, Albanijos ir Ukrainos.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“
Nuolatinė ekspozicija

Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija

Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus

Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija

Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus

Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti KUMU meno muziejų:

Kadriorg dailės muziejus

Weizenbergi 37, Tallinn

Paroda „Spalvotas šokis. Suomijos modernistinis menas“
2023 03 04–2023 08 20

Väinö Kunnas. Raudonas šokis. Detalė. 1927. Estijos meno muziejus

Šioje parodoje pateikiami pirmųjų Suomijos dešimtmečių ieškotojai ir sukilėliai: puikūs tapytojai Alvar Cawén, Väinö Kunnas, Jalmari Ruokoski, Tyko Sallinen, Yrjö Ollila ir kiti, kurie norėjo išreikšti menininko vidinę patirtį ir subjektyvius kūrybinius pasirinkimus, o ne politiškai motyvuotą meną.

Modernistinis suomių menas, sukurtas per pirmuosius XX amžiaus dešimtmečius, gimė dviejų priešingų tendencijų įtakoje: viena vertus, romantizuojant nacionalinius mitus ir simbolius, kita –  stebint Vakarų avangardo judėjimą, pabrėžiantį meno ir menininkų individualumą ir autonomiją. Belgijos ir Prancūzijos post-impresionistų (1904 m.) ir Edvardas Muncho (1909 m.) parodos Helsinkyje įkvėpė trumpalaikius, bet nuostabius spalvų proveržius ir spalvų paieškos erą Suomijos mene. Buvo pastebėta, kad, išreikšdami drąsų ir tiesioginį ekspresionizmą, kartais besiribojantį su šiurkštumu, šie meno kūriniai įkūnija esmines suomių atkaklumo, saviironijos ir tam tikro atšiaurumo vertybes, tačiau buvo kritikuojami dėl pagarbos nacionaliniam orumui.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31

Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus

Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda

Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Kadriorgo dailės muziejų:

Mikkel muziejus

Weizenbergi 28, Tallinn

Paroda „Pakartotinis susitikimas: Jakovo Rubinšteino meno kolekcija. Geologijos ir peizažo tapybos įtaka“
2022 10 01–2023 04 30

Jurijus Pimenovas. Harmonikos grotuvas. 1929 m. Akvarelė ir guašas. Tanya Rubinstein-Horowitz kolekcija

Jakovas Rubinšteinas (g. 1900 m. Varšuvoje – 1983 m. Maskvoje) buvo vienas pirmųjų sovietų meno kolekcininkų, pradėjęs kolekcionuoti Stalino priespaudos valdymo metais ir septintajame dešimtmetyje nubrėžęs kryptį plačiau paplitusiam meno kolekcionavimui. Rubinšteino kolekcija buvo sukurta per 25 metus. Tai buvo viena iškiliausių privačių kolekcijų, daugiausia dėmesio skiriančių XX amžiaus pirmųjų trijų dešimtmečių Rusijos menui.

Nors Rubinšteinų šeimos žinioje likusi kolekcijos dalis yra palyginti nedidelė, ji sukuria kolekcijos įspūdį, tokį, koks buvo kadaise. Kolekcija verta dėmesio dėl to, kad atspindi XX a. pradžios Rusijos meno įvairovę ir išsaugo įvairių totalitarinio režimo meno apraiškų pėdsakus. Daugelis menininkų, kurių kūryba pristatoma kolekcijoje, dėl savo meno turėjo paaukoti laisvę ar net gyvybę.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus

Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Mikkel muziejų:

Niguliste muziejus

Niguliste 3, Tallinn

Nuolatinė Niguliste muziejaus ekspozicija

Hermeno Rodės dirbtuvės. Mikalojaus bažnyčios didžiojo altoriaus retabulas. Detalė. 1478–1481 m. Estijos meno muziejus

Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.

Viduramžių bažnytinis menas mažojoje koplyčioje
Nuolatinė ekspozicija

Mergelė Marija su Kūdikiu Kristumi. Apie 1500 m. Estijos dailės muziejus

Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė bažnyčios varpų ekspozicija Niguliste bažnyčios bokšte

Mikalojaus bažnyčios Mergelės Marijos varpas Taline. C. von Ungern-Sternberg piešinys. 1829 m. Estijos istorijos muziejus

Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.

Adamson-Eric muziejus

Lühike jalg 3, Tallinn

Paroda „Už medžių yra miškas“
2023 03 24–2023 08 27

Leili Muuga. Žalias judėjimas. Detalė. 1988–2012 m. Estijos meno muziejus

Miško motyvuose ir natūraliuose XX amžiaus estų meno peizažuose atsispindi gamtos ir žmogaus ryšys. Turime pamatyti didelį vaizdą – medžius ir mišką, kad suprastume, jog ekonominiai ir kultūriniai miškų aspektai yra glaudžiai susipynę su žmonių ir gyvūnų gyvenama aplinka ir gerove.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
Nuolatinė ekspozicija

Adamsono-Erico darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus

Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Adamsono-Erico muziejų:

Fotografijos muziejus „Fotografiska“

Telliskivi 60a-8, Tallinn

Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Lai 17, Tallinn

Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija

Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m², yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo ​​Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:

 Galerija „Hobusepea“

Hobusepea St 2, Tallinn

Valeri Vinogradov paroda „Pasirinkta“
2023 03 08–2023 04 03

Vinogradovas savo darbus eksponuoja nuo 1984 metų ir, be daugelio personalinių parodų, dalyvavo daugiau nei trijuose šimtuose bendrų parodų Estijoje ir daugelyje užsienio šalių. Vinogradovo kūryba įvertinta Konrado Mäe (1992 m.) ir Kristjano Raua (2010 m.) premijomis. Valerijaus Vinogradovo kūrybai būdinga darni estetika ir daili faktūra. Menotyrininkas Antsas Juškė Valerijaus Vinogradovo kūrybos genezę apibūdino tokiais žodžiais: „Maskvoje, griežta rusiškojo realizmo dvasia besivadovaujančioje dailės mokykloje, jis įgijo stiprios akademinės tapybos pagrindą, laisvesnėmis Estijos sąlygomis – savo stilių. tapo žymiai tapybiškesnis, pamėgo abstrakciją.

Kadri-Liis Rääk paroda
2023 04 05–2023 04 30

Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:

Galerija „Draakon“

Pikk 18, Tallinn

Tanel Veenre paroda
2023 04 03–2023 04 29

Kaip rasti galeriją „Draakon“:

„Kai“ meno centras

Peetri 12, Noblessner, Tallinn

Holger Loodus  paroda „18 pavasario akimirkų“
2023 01 21–2023 04 23

Holger Loodus „Kavos laikas“ (2022). Kadras iš vaizdo įrašo. Menininko sutikimu

Tai pirmasis universalaus menininko naujų meno kūrinių pristatymas. Loodus, dirbantis su tapyba ir medijų menu, šį kartą demonstruoja dvi vaizdo instaliacijas, kurios suteikia visapusišką erdvinę patirtį.

Paroda sukurta kaip spiralė: žiūrovas gali tyrinėti ją kaip pilvakojų kiautą ir pačioje jos širdyje rasti mažytį perliuką. Skirtingai nuo nuolatinio skubėjimo ir šiuolaikinio gyvenimo fragmentiškumo, Loodus stengiasi sulėtinti tempą ir tai darydamas savo idėjomis ir metodais dalijasi su žiūrovais. Parodoje su visa apimančia ir kiek fantastiška atmosfera, sustiprinta garsu, netrūksta ir geranoriško humoro, primenančio, kad į daug ką nereikėtų žiūrėti per daug rimtai.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti meno centrą „Kai“:

Galerija „Tallinn Art Hall“

Vabaduse Väljak 6, Tallinn

„Tallinn Art Hall“ atidarė didelę tarptautinę parodą „Pasinerkite!“ „Lasnamäe“ paviljone, kurioje pristatomos naujos meninės perspektyvos.

„Pasinerkite!“ yra tarptautinės grupės paroda su šiandienos skaičiavimo metodais, įmanomais iš įvairių virtualios realybės ir pažinimo bei politinės įtakos aspektų, kuriuose užduodami skubūs klausimai apie mus supantį pasaulį ir mūsų santykį su virtualiu pasauliu. Neseniai vykusioje pasaulinėje pandemijoje ir vėlesnėje krizėje, skaitmeninimas mene įgavo pagreitį, todėl paroda ir jos katalogas suteikia galimybę peržiūrėti ir išanalizuoti keletą naujausių meno sprendimų ir platformų, kurios išskirtinai ir efektyviai suteikia prieigą prie žinių ir kultūros.
Daugiau apie parodą.

Diāna Tamane paroda „Jūra – tai tu“
2023 03 31–2023 06 04

Fot. Diāna Tamane

Parodoje Diāna Tamane eksponuoja daugybę akvarelių, pagrįstų meditacija ir kvėpavimu. Šie darbai yra žingsnis link kūno praktikos, kai menas švelniai ir natūraliai auga iš gyvenimo. Sinchronizuotas kvėpavimas ir piešimas lemia intuityvius ir tekančius darbus, kurie nevartoja energijos, o suteikia ją. Savo parodoje Tamane mąsto apie gyvų būtybių susipynimą, ciklinį gyvenimo pobūdį, laiko, skirto sau, ir abipusės pagarbos svarbą.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti galeriją „Tallinn Art Hall“:

Šioje apžvalgoje pateikiame 2023 metų balandžio mėnesio Talino meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sąrašus rasite skiltyje Talino muziejai ir parodos.

Ką pamatyti Taline, kai visos meno parodos aplankytos? Čia rasite 10 įdomiausių Talino objektų, kuriuos parinkome Jums.