Anksčiau galėdavau ranką į tašę įkišt, ką nors paimt. Arba būdavau kokiam tūse, visi šoka, o aš dairausi – kur čia kokia kišenė pilna. Galvodavau – nu, už tokį dalyką gi nenužudys, policija nepasodins. O kartą užėjau bariuką, žiūriu, tašė atsegta, kyšt ranką, ištraukiau piniginę, gerą tokią, o mane kažkas tik capt ir sako: „Atidaryk piniginę ir pažiūrėk.“ Atidariau – ten mento ženkliukas. Tiesiai į Kosciuškę ir pasodino. Tris paras prabuvau. Tada teko „Maisto banke“ atidirbt. Supratau, kad šitaip toli neisiu.
Vieni iš kitų romai nevagia. Supyks baisiai, į vestuves nebekvies.
Per Vėlines paimam sintezatorių, maisto, degtinės ir nešam į kapines – Rokantiškių arba Karveliškių. Ir visą naktį tūsavojam. Galima ateiti, prisijungti, pavalgyti.
Čigonai yra iš Egipto. Kai reikėjo statyti piramides, jie nenorėjo dirbti. Nu, ir vsio. Išvarė faraonas. Eikit jūs… Ir tada čigonai išvarė į Indiją, o tada – po visą pasaulį. Todėl čigonai mėgsta auksą, Egipte prisižiūrėjo.
Tabore gyveno mano babuška. Man patikdavo ten pabūti prie laužo, su savo čigoniukais pasėdėti. Gamta, gera vieta, gitaros, koncertai. Aišku, visokių čia gyveno – pavyzdžiui, sėdi vaikas, rūko, „ai po***, greitai mirs“, o buvo ir labai šviesių žmonių.
Denis Vėjas. Iš serijos „Vilniaus sekretai“, 2020
Manau, kad čigonai patys kalti, kad iš jų atėmė taborą. Viską prarado. Mums reikia atsiverti pasauliui, parodyti, kaip gyvenam, kalbėtis, vaišinti kava, o ne… Turime kurti ryšį.
