Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2023 m. 11 birželio d. 12:02
Knygos „Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“ ištraukos: tapytojas Andrius Makarevičius

Denis Vėjas. Iš serijos „Vilniaus sekretai“, 2020

Š. m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje pristatyta Linos Lauros Švedaitės sudaryta knyga „Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“, kurią 2022 m. išleido leidykla „Slinktys“. Vilniaus klubas ir Lietuvos leidėjų asociacija Vilniaus klubo skatinamąją premiją už naują šiuolaikišką ir netikėtą žvilgsnį į šiandieninį Vilnių skyrė autorei Linai Laurai Švedaitei. „Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“ – tai žvilgsnis į šiandienę sostinę ir jos gyventojus. Knygoje ieškoma atsakymų į klausimus: kokios sostinės vizijos? Kokia šio miesto kolektyvinė atmintis? Kas slepiasi jo pasąmonėje? Daug dėmesio skiriama miesto miegamiesiems rajonams. Knygą sudaro pokalbiai apie Vilnių, vilniečių atsiminimai ir liudijimai, poetiniai tekstai, fotografijos ir sostinės paviršių atspaudai. „Vilniaus galerija“ dalinasi ištrauka iš knygos „Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“, kurioje kalbinamas tapytojas Andrius Makarevičius.

Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.

Andriaus Makarevičiaus tapyba gaivališka – spalvos viena kitą valgo, poetiški ir komiški siužetai duria tiesiai ten, kur reikia, o estetika nebijo saulėgrąžų lukštų prie suoliukų ar aptrupėjusių sienų. Su tapytoju susitinkame jo studijoje stoties rajone – iš judrios gatvės patekusi į vietą, kur gimsta paveikslai, iškart pastebiu Andriaus gebėjimą realybės objektus ar veikėjus paversti pojūčiais ir būsenomis.

Denis Vėjas. Iš serijos „Vilniaus sekretai“, 2020

Tapau marozus, vilkinčius sportinius kostiumus su trimis juostelėmis. Išties, manau, jie nėra tokie, kokie mums atrodo. Ir tos trys juostelės simbolizuoja ne tai, ką mes matome ar norime matyti. Bent jau aš, kuo ilgiau dirbu prie šios temos, tuo daugiau prasmių įžvelgiu šiose juostelėse – ir Šventąją trejybę, ir tris kelius.

Gyvenimas stoties rajone primena pasaką. Čia vyksta ne visada protu suvokiami, sunkiai paaiškinami dalykai, kitaip tariant, stebuklai. Amžina kova tarp gėrio ir blogio. Mano tapyboje marozas yra blogio metafora.

Treningai yra blogio apranga. O po treningais dažniausiai slepiasi traumuotas žmogus.

Prieš dvidešimt metų Šv. Stepono gatvė buvo baisiausia gatvė Vilniuje. Naminukę varė, eidamas galėdavai savo džinsų netekti.

Vidiniai kiemai nerakinami, todėl vyksta veiksmas – vis kažkas užeina alaus pagert ar šiaip parėkaut, įdomu stebėti. Persikraustęs į ketvirtą aukštą, sėdėjau, žiūrėjau – balandžiai vaikščiojo ant palangės. Paukščiai-marozai.
Jeigu stoties rajonas visiškai pasikeistų, norėčiau, kad išliktų geltoni kioskai. Ten slepiasi stoties idėja. Lombardai, neaiškūs žmonės, čeburekai.

Susiję:

Fiksuoju plytines sienas, grafičius, aptrupėjimus ir kitus elementus. Čia viskas gan greitai keičiasi, užsiglaisto, užsidažo. Vieną dieną praeini įdomų grafitį, sustoji, perskaitai, pamąstai, kitą dieną jau žiūri – nebėra. Kas vieniems žavu, kitiems – ne. Stoties rajonas nuolat juda. Vos atidarius duris ir išėjus į gatvę, regis, viskas sprogsta. Lekia, pypsi, skuba. Ir tvyro laisvė. Iki parduotuvės gali eiti su šlepetėmis. Randasi daug kavinių, barų, jaukių parduotuvėlių, galerijų. Prisimenu, kai prieš keletą metų gyvenau prie Halės turgaus, vieną sekmadienį išnešiau šiukšles. Gatvės tuščios, nė vieno žmogaus. Tik prostitutės marširuoja pirmyn atgal. „Geras sekmadienis“, – pagalvojau.

Šiandien treningai su juostelėmis yra tapę hipsterių mados klyksmu. Savo instagramo paskyroje publikuoju ir nuotraukas, vaizduojančias žmones su treningais. Visada eidamas gatve atkreipiu dėmesį į tris juosteles. Vienaip ar kitaip viskas keičiasi. Marozai ir mano darbuose jau kartais pasirodo su kostiumais.

Būna, mano darbus priima per daug asmeniškai. Sako, tokių dalykų pas mus, stoties rajone, nebūna.

Marozų nykimą vertinu teigiamai. Kita vertus, manau, visi stoties rajonai turi tos nešvaros. Vyksta intensyvi migracija – žmonės keliauja, turistai žioplinėja, kas nors ką nors kur nors netyčia palieka. Todėl ir trinasi nemažai įtartinų tipų. Jie čia veikia, kažkur skuba vis, ieško savo grobio.

Denis Vėjas. Iš serijos „Vilniaus sekretai“, 2021

Jeigu stoties rajonas būtų muzika, vienu metu skambėtų Povilaitis, „Scriptonite“ ir metalas.

Andrius rodo savo paveikslus ir komentuoja: Šio paveikslo pavadinimas „Už Lietuvą“. Čia pavaizduotas mūsų politikas-marozas prie autobusų stoties geltonų kioskelių.

Čia „Geriausias taksistas“, gavęs auksinio balandžio apdovanojimą, yra vainikas ant galvos, vairas su BMW ženklu, kažkoks keistas keleivis sėdi.

Ši serija vadinasi „Diskobolo efektas“. Yra toks Bioenergetikos bromas. Tai vat čia pavaizduotas tas bromas ir bičelis, einantis šokio judesiu.

Čia yra „Sugrįžimas į savo žemę“. Vaizduojama kelionė iš Naujininkų, per pėsčiųjų tiltą į stotį. Eina toks žalias žmogus, o jam kelią nušviečia balandžiai.

„Per garsiai dainavęs tenoras“. Asociacija su įvykiais Minske.

Va, eina močiutė su chalatu ir maišais, maitina balandžius, o šalia jos – marozas, sūnus. Marozas-balandis graužia sėmkes.

Čia yra dvi moterys. Viena – pasilenkusi. Kita stovi. Mėlynbarzdis ir merginos.

Stotelėje sėdi viena lūžusi, o aplink šokinėja kažkokie bičeliai. Tai nutapiau paveikslą „Mieganti gražuolė ir septyni nykštukai prie Kablio“.

Čia nutapiau žmogų, kuris žino, kuo užsiima Billas Gatesas. Per žinias jį rodė. Debilo šypsena šypsosi ir mosikuoja vėliavėle.

Čia pats pirmas paveikslas. Vadinasi „Angelas stoties rajone“.

Denis Vėjas. Iš serijos „Vilniaus sekretai“, 2021

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!