Video medžiagos kadras

2023 m. minime litvakų kilmės dailininko Simono Karczmaro (1903–1982) 120-ąsias gimimo metines. Žydiškame pasveikinime įprasta linkėti gyventi iki 120 metų – tai simboliška, nes šiandien jis gyvas savo darbais. Šiai progai paminėti AP galerijoje pristatoma menininko paroda „Švytintys štetlai“. Neatsitiktinai parodoje minimas paslaptingasis litvakų dailininkas – S. Karczmaro biografijoje slypi daug paslapčių ir neatsakytų klausimų, į kuriuos atsakymo neturi ir pats dailininko sūnus Natanas.

S. Karczmaras gimė žydų šeimoje Varšuvoje. Jo tėtis buvo kilęs iš Lietuvos žydų, todėl stiprus ryšys su Lietuva mezgėsi per senelius, gyvenusius Dieveniškėse, kur tuo metu buvo aktyvus ir didelis štetlas. Būdamas vaikas kelias vasaras traukiniu iš Varšuvos jis keliaudavo į Lietuvą. Dieveniškės S. Karczmaro gyvenime svarbios ne vien dėl giminystės ryšių – ši vieta tapo vienu didžiausių atraminių taškų jo kūryboje. Vaikystės Dieveniškių atsiminimai, susipynę su dailininko pamėgto Šolomo Aleichemo apsakymų motyvais, buvo pagrindinė ir nekintanti dailininko tapybos ašis, nepriklausoma nuo jo gyvenamosios vietos – kad ir kur S. Karczmaras gyveno, jį visur lydėjo stiprus Dieveniškių štetlo vaizdinys.

Paryžius ir Antrasis pasaulinis karas

Varšuvoje jis mokėsi dailės mokykloje. Keliuose išlikusiuose darbuose galima justi gana griežtą akademinę manierą. Tačiau ilgai čia neužsibuvo, nes, tėvams nusprendus ieškoti geresnio gyvenimo, šeima išvyko į Paryžių. Galima įsivaizduoti jauno dailininko ambiciją važiuoti į menininkų Meką. Paryžiuje jis taip pat mokėsi vienoje iš garsiausių akademijų Ecole de Beaux Arts, tačiau nėra žinių, ar ją baigė.

Paryžiuje lankydamas prancūzų kalbos kursus susipažino su savo būsima žmona lenkaite Nechama (Nadia) Slobodzianska. S. Karczmaro biografijoje ji svarbi ne tik kaip žmogus, greta jo praleidęs visą gyvenimą, bet ir kaip jo parodų organizatorė. Tačiau jiems susituokus, suprasdamas, kad reikia išlaikyti šeimą, jaunas dailininkas padėjo menus į šoną ir ėmėsi kailių rūšiavimo verslo. 1933 m. gimė jųdviejų sūnus Natanas.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šeima pasitraukė į Nicą. Tačiau norėdami apsaugoti vaikus, sūnų su pusbroliais išvežė ir paslėpė Clion-sur Indre miestelyje, centrinėje Prancūzijoje. Vaikai sėkmingai išgyveno ten visą karo laikotarpį. Natanas tuo metu buvo pervardytas Nikolia vardu, į mokyklą nėjo, bet galėjo jaustis gana laisvai, nereikėjo lindėti slėptuvėje. Natanas yra pasakojęs istoriją, kaip vietinis kunigas tarsi norėjęs įduoti tuos vaikus, bet partizanai prie jo namų durų padėjo mažą karstelį, todėl jis persigalvojo – taigi vietiniams partizanams prigrasinus jis vaikų neišdavė.

Tačiau Nicoje vienas prancūzas išdavė Natano tėvus. Suradus jų slaptavietę, Nadia buvo suimta ir išvežta į Aušvicą, iš jo jai pasisekė sugrįžti 1945-aisiais. S. Karczmaras prisijungė prie Laisvosios Prancūzijos pajėgų ir išėjo partizanauti.

Natanas yra užsiminęs, kad tuo laikotarpiu tėvas piešė eskizus, kurių nė vienas neišliko. Tačiau yra išlikęs nedidelis prancūziško miestelio kiemo paveikslėlis. Po karo S. Karczmaras, kišenėje turėdamas tik kelis teptukus, dviračiu atmynė į Clion-sur Indre miestelį pasiimti mažojo Natano. Taigi vaikai sėkmingai sulaukė karo pabaigos ir sugrįžo pas savo šeimas. Būtent čia per kelias dienas S. Karczmaras ir nutapė šį nedidelio namo kiemą.

Sugrįžimas prie tapybos ir datavimo mįslė

Prieš išvykdamas gyventi į Cfatą, S. Karczmaras su šeima gyveno pas giminaičius Kanadoje, Monrealyje. Jaunasis Natanas ten aktyviai užsiėmė menine veikla. Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo neakademiniai menai. Natanas susidomėjo šia sritimi, pasirinko komunikacijos meno specialisto, tapytojo, fotografo ir įvairių sričių meno veikla besirūpinančiojo kelią.

Tuo metu vis labiau kamuojant dėl kailių kilusiai akių alergijai, S. Karczmaras buvo priverstas atsisakyti šios veiklos. Būtent tada žmona sugrąžino jį į kūrybos kelią. Nadios dėka S. Karczmaras po ilgos pertraukos vėl paėmė į rankas teptuką.

Dar viena paslaptis apie dailininką – nėra žinomas jo darbų eiliškumas. Darbai nėra datuoti. Medžio raižiniuose matosi jo akademiškai ištreniruota ranka, įdirbis ir šios srities išmanymas. Tačiau jo tapyba visiškai priešinga medžio raižinių stiliui. Dailininkas paliko mįslę – kodėl jo medžio raižiniai gana akademiški, o tapybos stilius kitoks?

Video medžiagos kadras

Video medžiagos kadras

Išsipildžiusios svajonės ir kūryba

Nors S. Karczmaras Prancūzijoje jautėsi gerai, atrodo, suleido ten šaknis ir beveik tapo prancūzu, pasirodo, kad ankstyvoje jaunystėje, dar prieš vedybas, jis buvo įsigijęs vizą į tuometinę Palestiną ir palaikė sionistines idėjas. Viską mesti ir iškeliauti į Palestiną kurti Izraelio – drąsi svajonė. Tačiau ši istorija pasibaigė, kai motina paėmė jo pasą ir niekur neišleido. Nors tada į Izraelį neišvažiavo, svajonei buvo lemta išsipildyti jau susikūrus Izraelio valstybei.

Šiaurės Izraelyje esantis Cfato miestas žinomas dėl Kabalos analizės ir ortodoksinio religinio centro, taip pat dėl stiprios menininkų bendruomenės, kuri 2023 m. švenčia 75 metų jubiliejų. Šiuose skaičiuose paslėptos simboliškos paralelės – Užupis, kur šiandien reziduoja S. Karczmaro sūnus Natanas, mini 25 metų sukaktį.

Parodoje „Švytintys štetlai“ ieškoma tokių sąsajų, todėl stipriai akcentuojamas dailininko gyvenimo Cfate laikotarpis – būtent čia jis nutapė daugumą savo darbų. Nors Lietuvoje jis daugiau niekada nesilankė, svarbiausia kūrybos dalimi tapo jo vaikystės Dieveniškės. Dailininko kūryboje atsirado ir daug jo skaityto Šalomo Aleichemo apsakymo „Tevjė pienininkas“ herojų – pienininkai, mėsininkai, elgetos ir keliauninkai jo kūryboje susipina su prisiminimais iš vaikystės Dieveniškėse.

Dieveniškės ir Cfatas

Kad paveiksluose vaizduojamos Dieveniškės, išduoda tam tikras „chatų“ išdėstymas pagal gatvinio kaimo struktūrą. Štetlo įvaizdis S. Karczmaro kūryboje yra atraminis, savotiškas visatos modelis. Įdomu, kad paveiksluose atspindėta beveik prieš šimtą metų Dieveniškėse buvusi šviesa, šešėliai bei spalvų žaismas ir šiandien yra tokie patys. Visą šį vaizdą dailininkas išsivežė iš vaikystės vasarų ir perteikė tai savo darbuose.

Tapydamas Cfate jis tuos pačius vaizdinius tarsi perkėlė į kitokį klimatą – Cfato šviesa blyški, nudeginta, saulėta. Tačiau štetlas su turgumi, jam būdingu judėjimu, visur stipriai matomas. Aprangos, namų pavaizdavimas, augalija – šios mažos detalės leidžia žiūrovui atpažinti, kokį miestą tapo dailininkas.

Valia darbus grąžinti į Lietuvą

S. Karczmaras žiemas praleisdavo Niujorke, kur kartu su žmona rengdavo parodas. Nadios raginimai nenuėjo veltui, ir jis sėkmingai save realizavo kaip dailininkas, iki gyvenimo galo užsidirbdavo tik iš savo darbų. Dar vienas paslapties aspektas – nėra žinoma, kiek jo darbų yra išsisklaidę po pasaulį.

Po menininko mirties jo ir jo žmonos valia S. Karczmaro darbai turėjo sugrįžti į Lietuvą, į senelių gimtinę. Už tai, kad paveikslai pasiekė Lietuvą, turime būti dėkingi jų sūnui Natanui. 2023 m.  galima minėti kuklią penkerių metų sukaktį, kai šie darbai yra Lietuvoje.

Video medžiagos kadras

Gausus štetlo siužetų palikimas paveiksluose

Tai bene vienintelis litvakų kilmės menininkas, kurio kolekcijoje yra taip gausiai ir nuosekliai pavaizduotas štetlo gyvenimas su visomis jį gaubiančiomis tradicijomis, šventėmis, kasdieniais rūpesčiais ir gyvenimo džiaugsmais. S. Karczmaro darbai suteikia unikalią galimybę pamatyti Lietuvos štetlo vaizdą. Dabar yra nemažai literatūros, žmonių atsiminimų, pasakojimų apie štetlus ir litvakų kasdienybę, tačiau vizualiniuose menuose tai nėra dažna tema. Tarp gausių miestą tapančių dailininkų S. Karczmaras yra paprasto Lietuvos štetlo atstovas.

Už pagalbą rengiant vaizdo pasakojimą dėkojame Simono Karczmaro kūrybos namams.

Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.