Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn
Trijų Baltijos šalių moterų menininkių Malle Leisi (1940–2017), Maijos Tabakos (1939) ir Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda, skirta 1970–1980 m. vėlyvosios Sovietų Sąjungos kūrybai. Visos trys metė iššūkį to meto meno pasaulio taisyklėms netradiciniu savęs pristatymu, erdvės kūrimo būdais ir apmąstymais apie buvimą menininku.
Leisi, Tabaka ir Rožanskaitė buvo išskirtinės menininkės sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Išsilavinimas, kurį jos įgijo meno institutuose Taline, Rygoje ir Vilniuje 1950–1960 metais, buvo panašus savo ideologiniais ir estetiniais principais. Tačiau netrukus visos trys nutolo nuo šių principų – nebūtinai tiesiogiai prieštaraudamos taisyklėms, o perkeldamos ir užtemdydamos iš pažiūros paprastų motyvų ir gestų prasmę.
Daugiau apie parodą.
Parodoje dera Jaano Toomiko videoinstaliacija „Krioklys“ (2005) su Baltijos vokiečių menininkų XIX a. romantizmo peizažo tapyba. Kaip būdinga Kumu projektinėms erdvėms, Jaano Toomiko „Kraštovaizdžio dekodavimas“ yra meno intervencijos projektas, pagrįstas meno istorijos ir šiuolaikinio meno sinteze. Skirtingiems laikotarpiams būdingi bruožai ir menininkų siekiai patenka į naujus kontekstus, atveria naujas interpretacijas.
Viena didžiausių įžvalgų, susijusių su XIX amžiaus romantizmo judėjimu, buvo menininkų suvokimas apie vidinį individo gyvenimą, nesąmoningas žmogaus mintis ir troškimus. Jaano Toomiko vaizdo įrašas siūlo šiuolaikinę paralelę XIX amžiaus peizažinei tapybai per asmeninės elegijos, egzistencinio nerimo ir pabėgimo į gamtą temas. Kadangi krioklys yra autobiografinis kūrinys, parodoje pateikiami ankstesni Toomiko interviu, kuriuose jis analizuoja savo meno raidą ir supažindina su savo kūrybos pagrindais.
Daugiau apie parodą.
Nuo septintojo dešimtmečio antrosios pusės atsirado labai daug moterų menininkių, kurios atnaujino vėlyvojo sovietmečio grafiką. Parodoje surinkti 1960–1980 m. kūrybos laikotarpio menininkių Concordia Klari (1938–2004), Silvi Liiva (1941), Marju Mutsu (1941–1980), Naima Neidre (1943), Kaisa Puustaki (1945), Marje Taska (1955), Vive Tolli (1928–2020), Aili Vindi (1941), Mare Vindi (1942–2020) ir Marje Üksis (1945) darbai. Šių menininkių kūryba yra tarsi rakto skylutė, pro kurią atsiskleidžia ypatingi sovietmečio grafikos bruožai. Kita vertus, šių autorių darbai ir juose aptariamos temos sklandžiai įsilieja į šiandienos meno sceną.
Daugiau apie parodą.
Parodoje, remiantis techninių studijų rezultatais, nagrinėjami Estijos menininko klasiko Konrado Mägi (1878‒1925) darbai. Šiuolaikiniais metodais galima aptikti tai, kas nematoma plika akimi, t. y. apatinius piešinius, perdažymus, atliktus kompozicijos pakeitimus, spalvų korekcijas. Taip geriau suprantame kiekvieno atskiro kūrinio struktūrą, tapybos techniką ir medžiagas bei susipažįstame su menininko stiliumi.
Daugiau apie parodą.
Didžiausia visų laikų paroda, skirta meno ir aplinkos santykiams Estijoje, sutelkta į tris temas: Estijos meno istorijos permąstymas iš ekologinės perspektyvos, šiuolaikinio meno galimybės įveikti aplinkos krizę ir „žaliasis muziejus“.
Daugiau apie parodą.
Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.
Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.
Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 37, Tallinn
Parodoje „Prisitaikymo menas“ nagrinėjama, kaip mes įprastai suvokiame, interpretuojame ir vertiname natūralią aplinką ir gyvybės rūšis. Parodoje nagrinėjami šiuolaikinių menininkų požiūriai į gamtos vertinimą ir gamtos deestetizavimą, atsiradusį iš ekoestetikos ir ekofeminizmo.
Daugiau apie parodą.
Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.
Weizenbergi 28, Tallinn
Šioje parodoje pirmą kartą pristatoma per pastaruosius du dešimtmečius Tiito Pruuli sukurta meno kolekcija. Kadangi Pruuli yra aistringas jūreivis ir keliautojas, nenuostabu, kad jūra ir su jūra susijusios temos yra jo kolekcijos pagrindas. Greta klasikinių jūros peizažų čia yra kūriniai, vaizduojantys jūros ir žmonių susitikimo vietas: laivų ir švyturių paveikslai, uostų ir žvejų kaimelių vaizdai. Paroda tyrinėja jūros meną Estijoje nuo XIX amžiaus pabaigos iki šių dienų.
Daugiau apie parodą.
Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.
Niguliste 3, Tallinn
Garsus Taline gimęs menininkas Michelis Sittovas (apie 1469–1525), vėlyvaisiais viduramžiais aktyviai veikęs Europos karališkuosiuose dvaruose, gimtajame mieste dirbo daugiau nei penkiolika metų. Pietų ir Šiaurės Europos dvaruose tapė karalių ir aukšto rango bajorų portretus. Taline jis ėmėsi vietos pirklių ir miesto tarybos, taip pat Šiaurės šalių bažnyčių užsakymų. Kilusio iš daugianacionalinio ir daugiakalbio Hanzos miestelio, Michelio Sittovo, kuris turėjo vokiečių ir suomių-švedų šaknis, karjera buvo nepaprasta. XV–XVI amžių sandūroje jis buvo vienas plačiausiai pripažintų portretų tapytojų Europoje. Užsienyje jis nepasiliko, o grįžo į gimtąjį miestą ir ten dirbo meistru du laikotarpius: 1506–1514 m. ir paskutiniais gyvenimo metais, 1518–1525 m. Gimtojoje Baltijos jūros teritorijoje jo įgaliotinių ratas išsiplėtė nuo Livonijos į šiaurę: rašytiniai šaltiniai pažymi darbus Siuntio bažnyčiai Suomijoje, o, labai tikėtina, Sittow galima priskirti Šventosios giminės altorių Bollnäs bažnyčioje šiaurės Švedijoje.
Daugiau apie parodą.
Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.
Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.
Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.
Lühike jalg 3, Tallinn
Urve Küttner (g. 1941) personalinė paroda apžvelgia daugiau nei penkių dešimtmečių menininkės kūrybinius ieškojimus. Küttner yra itin plataus spektro metalo menininkė Estijos mene, dirbusi su įvairiomis medžiagomis ir technikomis kaip aistringa ir šmaikšti eksperimentuotoja. Per visą savo kūrybinę karjerą ją žavėjo ribų perkėlimas tarp skirtingų meno žanrų – menininkės kūryba apima novatorišką industrinį dizainą, skulptūrines formas, subtilų filigraninį juvelyrikos meną, konceptualius projektus ir juvelyrikos instaliacijas, monumentalius paveikslus ant metalo, žaidžiantį su rūdimis.
Daugiau apie parodą.
Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.
Telliskivi 60a-8, Tallinn
„Fotografiska“ muziejuje atidaroma didelės apimties retrospektyvinė Toomas Volkmann kūrybos paroda, kurioje daugiau nei 100 fotografijų pasakoja menininko istoriją iš 30 metų trukusios kūrybinės kelionės. Parodos svarba yra ne tik paties menininko pasaulio išnarpliojimas, bet ir jautrus epochos kartografavimas – nuo skausmingo 9-ojo dešimtmečio trapumo iki įžūlios 2010-ųjų estetikos. Pirmą kartą paroda užims ne tik parodų salę, bet ir „Fotografiska“ 1 ir 6 aukštus.
Daugiau apie parodą.
Kritiškai pripažinto šiuolaikinio Senegalo menininko Omaro Viktoro Diopo nuotraukos užfiksuoja šiuolaikinį Afrikos jausmingumą ir dažnai sutelkia dėmesį į istorijos pervaizdavimą, diasporinių išgyvenimų vaizdavimą ir pasaulinę juodaodžių pasipriešinimo politiką.
Daugiau apie parodą.
Pasikartojanti Mileso Aldridge’o kūrybos tema yra klaidingas prabangos pažadas. Jo nuotraukose vaizduojami psichodeliniai interjerai, kuriuose tariamai įkvepiantis komfortas, būdingas šimtmečio vidurio Amerikos priemiesčiams: blizgūs virtuvės prietaisai, saldainių spalvos telefonai ir gerai prižiūrimi augintiniai – tuo siekiama išreikšti asmeninę sėkmę. Jo nuotraukos, kuriose užfiksuota jauki aplinka, dažnai turi karstelėjusio saldumo, tai asmeniškai atspindi Aldridžo vaikystės prisiminimus apie motiną po niokojančių skyrybų.
Daugiau apie parodą.
Lai 17, Tallinn
Paroda „Artikuliuoti modeliai“ nukreipia mūsų dėmesį per nuolatinį naujų elementų komponavimą, vizualizavimą ir išpakavimą į tai, kaip standartai ir dizainas veikia mūsų kasdienį gyvenimą. Ott Metusala savo darbe tyrinėja gyvenamąją aplinką, pabrėždamas, kaip politinės idėjos per projektavimo procesus prasiskverbia į mūsų privačią erdvę.
Daugiau apie parodą.
Porceliano gamyba Rygoje turi ilgą istoriją. 1963 m. pirmą kartą buvo sujungtos dvi didelės XIX a. nacionalizuotos įmonės: Kuznecovo porceliano gamykla (įkurta 1841 m.) ir Jesseno porceliano gamykla (įkurta 1886 m.); vėliau gamykla pavadinta į Rygos porceliano gamykla.
Daugiau apie parodą.
Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.
Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m2, yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.
Hobusepea St 2, Tallinn
Parodai sukurti darbai kyla iš paties Chun patirčių ir išgyventų situacijų, kurios dažniausiai susijusios su buvimu toli nuo tėvynės. „Nešu savo sielos svorį, ieškau paslėptų vilties ir prasmės ženklų, bet tai mane sulaiko, verčia jausti baimę“, – apibūdina Chun. Kūrinys „Labas, atsisveikink“ (2023) – tai pertvarkyta drabužių kabykla. Nuėmęs visus pakabinamus kabliukus, Chun prie stelažo korpuso pritvirtino lanką, gestikuliuodamas taip, lyg kas nors iš kažkur šautų į taikinį, atskleisdamas sužeistus ir sugriuvusius santykius.
Daugiau apie parodą.
Pikk 18, Tallinn
„Tai yra vienas iš būdų, kaip viskas gali susiformuoti, kai susitinka naujos idėjos ir objektai. „Ir po to“ yra menininkės nuolatinio darbo su žiniomis, paremtomis smalsumu, dalis“.
Tuukka Kaila (1975) – Helsinkyje gyvenanti menininkė, kuri savo kūrybinėje veikloje derina vizualųjį meną, tyrimus ir leidybą. Nuo 1990-ųjų pabaigos Kaila aktyviai dalyvauja kuriant nepriklausomas parodas, menininkų vadovaujamus projektus ir kitas savaime besiorganizuojančios kultūros produkcijos formas institucijose ir už jų ribų.
Peetri 12, Noblessner, Tallinn
Kritikų pripažinta ir visuomenės mylima Reikjavike įsikūrusi menininkė Shoplifter (Hrafnhildur Arnadóttir) sukurs unikalią įvairiaspalvę instaliaciją „Kai“ erdvėje, naudodama sintetinius priauginamus plaukus. Šie spalvingi masinės gamybos pluoštai yra kruopščiai sumaišomi ir pakeičiami iš pradinės paskirties, kad būtų sukurtas kabantis spalvų labirintas ir susipynusių sūkurių tinklas, chaotiškai sklandantis aplink žiūrovą. Instaliacija įkvepia vidinei kelionei su daugiajutine tekstūros kalba ir ryškia chromatine 3D formacija.
Daugiau apie parodą.
Vabaduse Väljak 6, Tallinn
Parodoje „Bricollage“ medžiaga tampa menu, menas – medžiaga, o menininkai vienas kitam duoda bergždžias užduotis ir klaidinančias instrukcijas. Parodą kuruoja Siimas Preimanas.
Erki Kasemets ir Camille Laurelli yra menininkai, kurių gyvenimas ir kūryba yra vienodai giliai persipynę. Jų kūrybą lemia ne konkretūs metodai ar smulkiai šlifuota technika, o apskritai atviras ir hibridinis požiūris į meną ir jų vaidmenį jame. Abu žavi žaidimais; abu yra aistringi kolekcininkai ir vienodai mėgaujasi išradimais ir išgyvena nelaimes.
Daugiau apie parodą.
Talino fotografijų parodoje „Transas“ nagrinėjama kasdienė žmonių priklausomybė nuo ekranų. Parodoje yra 17 menininkų iš aštuonių šalių, trijų menininkų duetų ir vienos menininkų grupės kūrinių. Keletas menininkų savo darbus Estijoje pristatys pirmą kartą. Parodą kuruoja Niujorke gyvenanti suomių kuratorė Ilari Laamanen.
Daugiau apie parodą.