Talino meno parodos ir muziejai lapkritį

Orai rudenį permainingi, tad, išvykus į trumpą kelionę, vieną dieną vis dar galime pasidžiaugti auksiniu rudeniu, o kitą, atėjus žvarbiems orams, nerti į muziejus. Toks metas puikiai tinka trumpoms išvykoms,kai norisi ir pakeliauti, ir pažinti meną. Mes siūlome apsvarstyti tokią kelionę į Taliną, pasidžiaugti puikiu Talino miestu ir susipažinti su Estijos menu. Talino muziejai ir meno parodos lapkritį laukia Jūsų!

KUMU meno muziejus

Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn

Paroda „Neįrėmintos. Leis, Tabaka, Rožanskaitė“
2023 09 29–2024 02 25

Malle Leis. Moteris atšąla. Fragmentas. 1970 m. Estijos meno muziejus

Trijų Baltijos šalių moterų menininkių Malle Leisi (1940–2017), Maijos Tabakos (1939) ir Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) paroda, skirta 1970–1980 m. vėlyvosios Sovietų Sąjungos kūrybai. Visos trys metė iššūkį to meto meno pasaulio taisyklėms netradiciniu savęs pristatymu, erdvės kūrimo būdais ir apmąstymais apie buvimą menininku.

Leisi, Tabaka ir Rožanskaitė buvo išskirtinės menininkės sovietmečio Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Išsilavinimas, kurį jos įgijo meno institutuose Taline, Rygoje ir Vilniuje 1950–1960 metais, buvo panašus savo ideologiniais ir estetiniais principais. Tačiau netrukus visos trys nutolo nuo šių principų – nebūtinai tiesiogiai prieštaraudamos taisyklėms, o perkeldamos ir užtemdydamos iš pažiūros paprastų motyvų ir gestų prasmę.
Daugiau apie parodą.

melanie bonajo paroda „Kai kūnas sako Taip+“
2023 09 29–2024 02 25

melanie bonajo. Kai kūnas sako Taip+. 2022 m. Video stop kadras

„Kai kūnas sako taip+“ – personalinė olandų menininkės melanie bonajo paroda, ieškanti atsakymo į klausimą, ar vis dar yra vietos intymumui mūsų vis labiau komercializuojančiame ir technologiškai besikeičiančiame pasaulyje. Pagrindinė parodos tema – prisilietimas, tiek tiesiogine prasme, tiek prisilietimas kaip mūsų santykis vienas su kitu ir mus supančiu pasauliu. Menininkė tiki, kad prisilietimas gali veiksmingai išgydyti vienatvę – šią šiuolaikinę epidemiją.

melanie bonajo paroda „Kai kūnas sako taip+“ 2022 m. atstovavo Nyderlandams Venecijos meno bienalėje, o dabar keliauja po Europos muziejus. Be grandiozinio ir jautraus bienalės projekto, parodoje – trys ankstesni video darbai, skirti plačiau supažindinti su melanie bonajo kūryba. Menininkas Théo Demansas, bendradarbiaudamas su bonajo, sukūrė jutiminį ir žaismingą erdvės dizainą vaizdo klipams, per kuriuos temos iš ekranų perkeliamos į fizinę erdvę.
Daugiau apie parodą.

Jaano Toomiko paroda „Kraštovaizdžio dekodavimas“
2023 10 12–2024 08 25

Jaan Toomik. Krioklys. 2005 m. Videoinstaliacija. Menininko sutikimu

Parodoje dera Jaano Toomiko videoinstaliacija „Krioklys“ (2005) su Baltijos vokiečių menininkų XIX a. romantizmo peizažo tapyba. Kaip būdinga Kumu projektinėms erdvėms, Jaano Toomiko „Kraštovaizdžio dekodavimas“ yra meno intervencijos projektas, pagrįstas meno istorijos ir šiuolaikinio meno sinteze. Skirtingiems laikotarpiams būdingi bruožai ir menininkų siekiai patenka į naujus kontekstus, atveria naujas interpretacijas.

Viena didžiausių įžvalgų, susijusių su XIX amžiaus romantizmo judėjimu, buvo menininkų suvokimas apie vidinį individo gyvenimą, nesąmoningas žmogaus mintis ir troškimus. Jaano Toomiko vaizdo įrašas siūlo šiuolaikinę paralelę XIX amžiaus peizažinei tapybai per asmeninės elegijos, egzistencinio nerimo ir pabėgimo į gamtą temas. Kadangi krioklys yra autobiografinis kūrinys, parodoje pateikiami ankstesni Toomiko interviu, kuriuose jis analizuoja savo meno raidą ir supažindina su savo kūrybos pagrindais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konrad Mägi iš arti“
2023 10 19–2024 04 14

Konrad Mägi. Sväjärv ežeras. 1918–1920 m. Estijos meno muziejus

Parodoje, remiantis techninių studijų rezultatais, nagrinėjami Estijos menininko klasiko Konrado Mägi (1878‒1925) darbai. Šiuolaikiniais metodais galima aptikti tai, kas nematoma plika akimi, t. y. apatinius piešinius, perdažymus, atliktus kompozicijos pakeitimus, spalvų korekcijas. Taip geriau suprantame kiekvieno atskiro kūrinio struktūrą, tapybos techniką ir medžiagas bei susipažįstame su menininko stiliumi.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“
Nuolatinė ekspozicija

Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, pavaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija

Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus

Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija

Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus

Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos, po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios, politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti KUMU meno muziejų:

Kadriorg dailės muziejus

Weizenbergi 37, Tallinn

Paroda „Prisitaikymo menas“
2023 09 15–2024 03 03

Parodoje „Prisitaikymo menas“ nagrinėjama, kaip mes įprastai suvokiame, interpretuojame ir vertiname natūralią aplinką ir gyvybės rūšis. Parodoje nagrinėjami šiuolaikinių menininkų požiūriai į gamtos vertinimą ir gamtos deestetizavimą, atsiradusį iš ekoestetikos ir ekofeminizmo.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31

Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus

Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda

Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Kadriorgo dailės muziejų:

Mikkel muziejus

Weizenbergi 28, Tallinn

Paroda „Karikatūros tėvas: Daumier darbai iš R. Paulo Firnhaberio kolekcijos“
2023 11 04–2024 04 28

Honoré Daumier. Žemųjų normanų invazija į Paryžių. Iš serijos „Malonumų traukiniai“. Fragmentas. Pasirodė laikraštyje Le Charivari. R. Paulo Firnhaberio kolekcija

Honoré Daumier (1808–1879) buvo puikus XIX amžiaus prancūzų menininkas, kūręs novatoriškus paveikslus ir skulptūras, bet daugiausia uždirbęs kaip karikatūristas. Dėl įspūdingos animacinių filmų ir karikatūrų kūrybos jis gali būti laikomas karikatūros tėvu – titulą pateisina jo pavyzdys, kaip humoristinius paveikslus pavertė socialiai ir politiškai įtakingais meno kūriniais.

Kaip demokratinių ir respublikinių pažiūrų šalininkas, Daumier stojo į nepalankiųjų, t. y. pažeidžiamų socialinių grupių, pusę ir nebijojo pulti nesąžiningų politikų ar jų paramos struktūrų: turtingos buržuazijos, bažnyčios, mokyklų ir teismų. Nors įžūliai kritiškai ir ryžtingai žiūrėjo į šiuos klausimus, į bendražmogiškas silpnybes jis žiūrėjo švelniau, su empatija ir užjaučiančia šypsena.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus

Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Mikkel muziejų:

Niguliste muziejus

Niguliste 3, Tallinn

Nuolatinė Niguliste muziejaus ekspozicija

Hermeno Rodės dirbtuvės. Mikalojaus bažnyčios didžiojo altoriaus retabulas. Detalė. 1478–1481 m. Estijos meno muziejus

Niguliste muziejaus kolekcijoje saugoma pati nuostabiausia ir vertingiausia Estijos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų bažnytinio meno dalis.
Daugiau apie parodą.

Viduramžių bažnytinis menas mažojoje koplyčioje
Nuolatinė ekspozicija

Mergelė Marija su Kūdikiu Kristumi. Apie 1500 m. Estijos dailės muziejus

Parodų erdvėje dviejuose Mažosios koplyčios aukštuose eksponuojamos viduramžių skulptūros ir mažesni altorių paveikslai iš Estijos dailės muziejaus kolekcijos. Nuolatinėje ekspozicijoje yra XIII–XVI a. meno kūriniai iš Estijos bažnyčių. Visiškai nauja galerija viršutiniame aukšte buvo sukurta taip, kad atkartotų bažnyčios istorinius interjero balkonus. Viduramžių laiptai, vedantys į galeriją, kadaise buvo naudojami norint patekti į balkoną, kur buvo susirinkimo suolai ir nedideli vargonai.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė bažnyčios varpų ekspozicija Niguliste bažnyčios bokšte

Mikalojaus bažnyčios Mergelės Marijos varpas Taline. C. von Ungern-Sternberg piešinys. 1829 m. Estijos istorijos muziejus

Pirmame viduramžių bažnyčios bokšto aukšte, į kurį galima patekti viduramžių laiptais ir moderniu stikliniu liftu, lankytojai gali apžiūrėti istorinių bažnyčios varpų ekspoziciją. Parodoje, esančioje 16 metrų lubų aukščio patalpoje, eksponuojama daugybė bažnyčių varpų nuo viduramžių iki naujųjų laikų, kai kurie iš jų buvo nulieti liejykloje, kadaise Rüütli gatvėje, šalia bažnyčios. Parodoje yra skyrius apie bokšto istoriją.
Daugiau apie parodą.

Adamson-Eric muziejus

Lühike jalg 3, Tallinn

Urve Küttner paroda „Kristalizacijos“
2023 09 08–2024 02 11

Urve Küttner. Krepšiai aplink mus. 2002–2008 m. Menininko sutikimu

Urve Küttner (g. 1941) personalinė paroda apžvelgia daugiau nei penkių dešimtmečių menininkės kūrybinius ieškojimus. Küttner yra itin plataus spektro metalo menininkė Estijos mene, dirbusi su įvairiomis medžiagomis ir technikomis kaip aistringa ir šmaikšti eksperimentuotoja. Per visą savo kūrybinę karjerą ją žavėjo ribų perkėlimas tarp skirtingų meno žanrų – menininkės kūryba apima novatorišką industrinį dizainą, skulptūrines formas, subtilų filigraninį juvelyrikos meną, konceptualius projektus ir juvelyrikos instaliacijas, monumentalius paveikslus ant metalo, žaidžiantį su rūdimis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
Nuolatinė ekspozicija

Adamsono-Erico darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus

Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprus ir kaip tapytojas, ir beveik visose taikomosios dailės bei dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Adamsono-Erico muziejų:

Fotografijos muziejus „Fotografiska“

Telliskivi 60a-8, Tallinn

Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Lai 17, Tallinn

Paroda „Visata: ritmai ir erdvės“
2023 10 27–2024 01 28

„Ritmai ir erdvės“ tyrinėja žavų ryšį tarp radikalių idėjų ir kasdienybės, kai jos sąveikauja su miegamosiomis erdvėmis, aplinka, laiku ir laiko matavimu. Parodoje eksponuojami užsienio ir estų dizainerių darbai, kurie per ateities vizijas ir daugiau nei šimtmetį menančius metodus tyrinėja erdves ir laikus, kuriuos skiriame miegui.
Daugiau apie parodą.

Ott Metusala paroda „Artikuliuoti modeliai“
2023 09 14–2023 11 26

Paroda „Artikuliuoti modeliai“ nukreipia mūsų dėmesį per nuolatinį naujų elementų komponavimą, vizualizavimą ir išpakavimą į tai, kaip standartai ir dizainas veikia mūsų kasdienį gyvenimą. Ott Metusala savo darbe tyrinėja gyvenamąją aplinką, pabrėždamas, kaip politinės idėjos per projektavimo procesus prasiskverbia į mūsų privačią erdvę.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Baltas ir spalvotas. Rygos porcelianas iš 1950–1960 m.“
2023 10 06–2024 01 21

Porceliano gamyba Rygoje turi ilgą istoriją. 1963 m. pirmą kartą buvo sujungtos dvi didelės XIX a. nacionalizuotos įmonės: Kuznecovo porceliano gamykla (įkurta 1841 m.) ir Jesseno porceliano gamykla (įkurta 1886 m.); vėliau gamykla pavadinta į Rygos porceliano gamykla.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija

Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, bei Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m², yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo ​​Adamsono-Erico iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:

 Galerija „Hobusepea“

Hobusepea St 2, Tallinn

Paroda „Jaunasis Estijos fotomenas / Talino fotografijos mėnuo ’23“
2023 11 01–2023 11 27

Daugiau apie parodą.

Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:

Galerija „Draakon“

Pikk 18, Tallinn

Paul Kuimet paroda „Krištolinis tinklelis“
2023 10 30–2023 11 25

Parodoje bus eksponuojami 25 nauji kūriniai iš serijos „Krištolinis tinklelis“. 2020 metais pradėtoje serijoje vaizduojamos įvairių pasaulio botanikos sodų palmių namuose darytos augalų nuotraukos, kurios vėliau komponuojamos į koliažus. Koliažai sukomponuoti po dviejų, trijų ar keturių dalių rinkinius, o tai leidžia kiekvienos dalies paviršiuje vieną šalia kito stebėti augalų fragmentus, kurie realiai vienas nuo kito nutolę šimtus ar net tūkstančius kilometrų.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti galeriją „Draakon“:

„Kai“ meno centras

Peetri 12, Noblessner, Tallinn

Shoplifter paroda „Hyperweb“
2023 05 27–2023 11 26

Shoplifter (Hrafnhildur Arnadóttir). Fot. Rio Gandara

Kritikų pripažinta ir visuomenės mylima Reikjavike įsikūrusi menininkė Shoplifter (Hrafnhildur Arnadóttir) sukurs unikalią įvairiaspalvę instaliaciją „Kai“ erdvėje, naudodama sintetinius priauginamus plaukus. Šie spalvingi masinės gamybos pluoštai yra kruopščiai sumaišomi ir pakeičiami iš pradinės paskirties, kad būtų sukurtas kabantis spalvų labirintas ir susipynusių sūkurių tinklas, chaotiškai sklandantis aplink žiūrovą. Instaliacija įkvepia vidinei kelionei su daugiajutine tekstūros kalba ir ryškia chromatine 3D formacija.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti meno centrą „Kai“:

Galerija „Tallinn Art Hall“

Vabaduse Väljak 6, Tallinn