Helmutas Šabasevičius. Lietuvos baletas prieš 20 metų: „Žydrasis Dunojus“
„Žydrasis Dunojus“, Ana-Viltis Algutytė antrajame veiksme | Michailo Raškovskio nuotr.
Visus baleto gerbėjus „Vilniaus galerija“ kviečia skaityti knygą „Lietuvos baletas šiandien“, kurios ištraukomis sutiko pasidalinti ją išleidusi „Krantų redakcija“. Dešimtajame įraše – Johanno Strausso „Žydrasis Dunojus“ (choreografas – Vytautas Grivickas). Knygos medžiagą lydi teatro scenos akimirkas aktyviai fiksavusio Michailo Raškovskio fotografijos.
Baletas „Žydrasis Dunojus“ pagal Johanno Strausso muziką – palyginti jaunas spektaklis. Jo premjera įvyko 1956 metų gruodžio 13 dieną Leningrado Mažajame operos teatre, choreografiją spektakliui sukūrė Borisas Fensteris.
Po poros metų „Žydrąjį Dunojų“ pamatė ir Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro žiūrovai. Spektaklį, kurio premjerai scenos uždanga pakilo 1958 metų gruodžio 27 dieną, sukūrė choreografai Bronius Kelbauskas ir Vytautas Grivickas bei dailininkė Regina Songailaitė. Šiame spektaklyje Francą šoko Henrikas Banys, Henrikas Kunavičius, Vladas Baltrušaitis, Franciską – Tamara Sventickaitė, Ada Tumalevičiūtė, Regina Grigorovaitė, Aną – Ramutė Janavičiūtė, Leokadija Šveikauskaitė, Irena Kalvaitytė.
„Žydrasis Dunojus“, Kaminkrėčio žmona-Rūta Kudžmaitė, Kaminkrėtys-Voldemaras Chlebinskas antrajame veiksme | Michailo Raškovskio nuotr.
„Žydrasis Dunojus“, Franciska-Aušra Gineitytė, Francas-Aleksandras Molodovas pirmajame veiksme | Michailo Raškovskio nuotr.
„Žydrasis Dunojus“, Franciska-Loretaa Bartusevičiūtė pirmajame veiksme | Michailo Raškovskio nuotr.
Poetiškiau, atsisakydamas buitiškumo, „Žydrąjį Dunojų“ pastatė Elegijus Bukaitis (premjera – 1976 m. gruodžio 16 d., dailininkas – Henrikas Ciparis). Įdomi buvo šio spektaklio pradžia: uždanga atskleidžia charakteringomis pozomis sustingusius visus spektaklio personažus, kurie pamažu pradeda judėti ir šokiu įveda žiūrovą į stilizuotą istoriją. Nenuobodžiai buvo pastatyti Franco ir Franciskos duetai, soliniai epizodai, spektaklyje nedaug beliko butaforijos ir šalutinių, siužetą iliustruojančių personažų. Franciską šoko Svetlana Masaniova, Nina Antonova, Neli Beredina, Loreta Bartusevičiūtė, Francą – Jonas Katakinas, Vytautas Kudžma, Petras Skirmantas, Aną – Gražina Sakalauskaitė, Rūta Krugiškytė.
„Žydrasis Dunojus“, Franciska-Aušra Gineitytė, Francas-Aleksandras Molodovas pirmajame veiksme | Michailo Raškovskio nuotr.
Vytautas Grivickas, „Žydrąjį Dunojų“ 1982 metais pastatęs Stambule, 1985-aisiais – Ašchabade, 1988 metais premjerą parengė Vilniaus operos ir baleto teatre (pirmasis spektaklis – kovo 31 dieną). Paskutiniajame savo kūrinyje choreografas atkartojo daugelį režisūrinių ir choreografinių sprendimų – labiausiai jam rūpėjo išryškinti baleto herojaus Franco ir kompozitoriaus Johanno Strausso biografines analogijas, pabrėžti kūrybos nepriklausomybės būtinumą. Vaidmenis kūrė to meto Lietuvos baleto solistai: Francą šoko Petras Skirmantas, Aleksandras Molodovas, Jonas Katakinas, Franciską – Nelė Beredina, Loreta Bartusevičiūtė, Aną – Rūta Railaitė. Šiame V. Grivicko spektaklyje teko pasirodyti ir dabartinei Lietuvos baleto artistų kartai – Franciską paskutiniais spektaklio gyvavimo metais šoko Aušra Gineitytė, Živilė Baikštytė, Aną – Viltis Algutytė, Ingrida Cvietkovaitė, Kristina Kanišauskaitė. Scenoje sukasi ir charakteriniai veikėjai: Kaminkrėtys, jo žmona, Kepėjas, Laiškanešė, Teta su dviem Dukterėčiom, Majoras ir Du leitenantai, Trys dabitos – šiuos vaidmenis kūrė nemažas būrys baleto solistų ir artistų.
2000 metų lapkričio 10 dieną, minint choreografo Vytauto Grivicko 75-metį, „Žydrasis Dunojus“ buvo rodomas atnaujintas. Šiame spektaklyje Aną šoko Viltis Algutytė – viena iš nedaugelio balerinų, dirbusi su Leokadija Aškelovičiūte ir sugebėjusi iš jos perimti dalį šokio minkštumo ir kantilenos. Skaidriai, sklandžiai Viltis Algutytė-Ana sukasi pirmojo veiksmo valsuose, nuotaikingai perteikia smulkų pizzicatto choreografinį piešinį; atsisveikinimo su Francu scenoje antrajame veiksme ji išryškina jausmingą savo herojės prigimtį, drauge – ir išdidumą, neleidžiantį jai priimti Franco atsiprašymų. Anos liūdesys V. Algutytės perteikiamas ryškiai, jausmingai – kaip ir reikalauja tokio tipo melodraminės vaidybos principai.
„Žydrasis Dunojus“, Franciska-Živilė Baikštytė, Francas-Aleksandras Molodovas trečiajame veiksme | Michailo Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė Franciską šoka jau keletą metų; atnaujintame spektaklyje dėmesį atkreipia jos aiški, lengvai suvokiama gestų kalba, vaidybos muzikalumas, ryškios pozos, judesių štrichai. Ž. Baikštytė nuosekliai kuria išdidžios, koketiškos šokėjos paveikslą, įtikinamai pabrėžia prieštaringus ją draskančius jausmus. Su akivaizdžiu įsiplieskusios meilės džiugesiu ji slepia prie krūtinės Franco jai sukurtą melodiją; išdidžiai išskuba iš grafo puotos, kai šis nutraukia Franco muzikinių jausmų proveržį Husarų šokiu; tiesiog išplėšia savo apsiaustą iš kamerdinerio rankų prieš amžinai išsiskirdama su kompozitoriumi.
Aleksandras Molodovas, šokdamas Francą, remiasi savo daugelio metų artistine patirtimi ir kuria romantišką herojų, kuriam muzika tampa vaistu nuo vienas po kito jį ištikusių gyvenimo smūgių. Aleksandro Molodovo Francas – emocingas kompozitorius ir geras partneris, patikimai saugantis abi savo scenines meiles per gana pavojingus duetinių epizodų pakėlimus.
Ištrauka iš knygos „Lietuvos baletas šiandien“, Krantų redakcija, 2000 (redagavo Nijolė Kvaraciejūtė)
Daugiau šios ir kitų knygų ištraukų rasite čia.
