Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2018 m. spalio 30 d. 23:33
Savaitės parodų kalendorius
Spalis 29 - Lapkritis 4
Dailininko Sergiy Lysyy akvarelės darbų paroda

Ukrainoje gimusio ir jau kurį laiką Klaipėdoje gyvenančio menininko darbai, atlikti meistriška technika, daugeliui lengvai atpažįstami. Juose susipina urbanistiniai ir gamtos objektai, vaizduojami Vakarų Europos miestai, pamėgtas Lietuvos uostamiestis, dažnas vandens motyvas. „S. Lysyy tapyba puošni, pakili, derinanti kruopštumą, detalumą su tyčiniu neišbaigtumu. Smulkmeniškai ištapyti vaizdai paprastai užbaigiami laisvesniu potėpiu, eskizine struktūros atodanga, išsiliejusiu, išsilydžiusiu ir nuvarvėjusiu reginio kraštu“, – sako dailėtyrininkė Austėja Mikuckytė.
„DOMUS galerijoje“ veikia iki lapkričio 9 d.

Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė: „Kelionių užrašai“

„Iš kiekvienos kelionės lieka maža kruopelė naujo pažinimo. Kur bekeliautum, nejučia imi kadruoti vaizdą; metams bėgant, man tai, ko gero, tapo įpročiu. Išties, natūrinis piešinys – lyg akimirka, sustabdyta popieriaus lape, lyg krislelis tos šalies gamtos, saulės daromų šviesos stebuklų, didingų, laiko patina užklotų architektūros liekanų, vešlios augmenijos oazėse, mėlyno dangaus Maroke ir pavasarinės pilkumos Paryžiuj, žydrų vandenų, supančių Kroatijos pakrantes, ir rūke skendinčių ar saulės apšviestų Alpių… Norėčiau, kad kiekvienas piešinys atgytų, patrauktų ir ką nors kiekvienam papasakotų – man tie motyvai buvo mieli“, – sako autorė.
„Namų idėjų centre“ (NIC) veikia iki gruodžio 8 d.

Dovilė Dagienė: „Čia tada, ten dabar. Laikas“

Parodoje pristatoma meninio tyrimo „Čia tada, ten dabar“ dalis skirta laiko temai. Tai fotografijų serijos, kuriose tyrinėjamos atminties, vaizduotės, laiko ir vietos sąsajos bendresne fotografinio vaizdo samprata, kuri susiliečia su šiuolaikinės visuomenės problemomis. Darbai grįsti keliamais klausimais: ar ir kaip egzistuoja laikas? Kiek laiko trunka momentas? Kaip fotografijos išreiškia laiko trukmę ar tam tikrą laiko atkarpą. Pristatomi astrofotografiniai tyrinėjimai – nakties dangaus ir kosminių kūnų judėjimo atspaudai. Šį darbą galima vertinti kaip kūrybinį eksperimentą bandant perteikti temporalumą ir neapgręžiamą fizinio laiko tėkmę ribotomis statiškos plokštumos priemonėmis.
„Vilniaus fotografijos galerijoje“ veikia iki lapkričio 10 d.

Jolanta Kyzikaitė: „Be galo“

J. Kyzikaitė mėgsta dirbti ciklais, kurie vystomi įvairiomis tematikomis. Kelerius metus ją domina žaidimų tema ir jų plėtotė tapyboje. Menininkė pasakoja, kad jos meno projektas „Žaisti tapybą“ baigėsi šių metų birželį, kai baigė doktorantūros studijas, bet pats žaidimas – nesibaigė ir  jis toliau tęsis, toliau – be galo… Menininkė teigia, kad savo tapyba kuria sąlyginį butaforijų pasaulį, jis jo negriauna, o tik sugeria realaus pasaulio vaizdinius. J. Kyzikaitės žaidimo metu įvyksta magija, tam tikri daiktai, vaizdiniai tampa realiais, nesvarbu ar vienaragis, ar karvė, jie atgyja. Nors visi žino, kad tai netikra, o tapytas vaizdas – atspindys.
Parodų salėse „Titanikas“ veikia iki lapkričio 17 dienos, galerijoje „Meno niša“ veikia iki lapkričio 24 d.

Romualdas Petrauskas: „Diagnozė“

Siurrealistiniai, mistiniai, magiški ir mitiniai tapybos pasauliai veriasi R. Petrausko kūryboje. Lietuvos ir pasaulio mastu dailininkas geriau žinomas kaip miniatiūrų autorius (dalyvavęs daugybėje respublikinių ir pasaulinių parodų bei konkursų, ten pelnęs reikšmingų apdovanojimų). Norėtųsi jo tapybos darbus skirti į dvi dalis: siurrealistines kompozicijas ir portretus. Bet šis perskyrimas yra tik klasifikacijos patogumo dėlei, nes, tą reikia turėti omenyje, tiek vienuose tiek kituose darbuose vaizduojami personažai yra kuo nors panašūs – savo manieromis, tipažu, tapymo stiliumi – jie yra vieni kitų papildiniai. Portretai – tarsi būsimų daugiafigūrinių kompozicijų personažų studijos. Ir nelabai aišku, kas turėtų atsirasti pirma – atskiras personažas, kuris vėliau aplimpa savo bendrais ir įvairiais siužetais, ar dailininkas iš minios pasirenka svarbesniąją figūrą ir vėliau bando ją analizuoti per padidinamąjį stiklą.
„Pylimo galerijoje“ veikia iki lapkričio 10 d.

„Kaunas mene“: Marcelo Brodsky paroda „1968: idėjų ugnis“

Kūriniuose naudojamos fotografijos iš šeštojo dešimtmečio protestų prieš karą, valdžią, priespaudą. Įvykių geografija itin plati – Vašingtone vykusi eisena už darbą ir laisvę, inicijuota Martino Liuterio Kingo, taip pat įvykiai Amsterdame, Meksike, Kordoboje, Berlyne, Bogotoje, Tokijuje, kituose miestuose. M. Brodsky šių įvykių dokumentacija, fotografijos tampa atspirties tašku – menininkas papildo protestų fotografijas tapybiniais elementais, tekstu, tokią meninę praktiką pasirinkęs menininkas siekia auditorijai suprantamai perteikti savo kūrybos idėjas ir istoriją. Derinant skirtingus raiškos būdus sukuriamas santykis tarp praeities įvykių ir šiandienos aktualijų, kuriama paralelė su dabartimi. Marcelo Brodsky savo projektu siekia parodyti kaip kūrybingumas, menas gali tapti aktyvizmo, nuomonės išraiška.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki lapkričio 25 d.

Henrikas Orakauskas: „Refleksijos“

Skulptorius H. Orakauskas (g.1948) kolegų ir meno kritikų vadinamas metalo filosofu. Jo kūrybos gerbėjai nesutaria tik dėl vieno: ar skulptorius savo filosofiją perkelia į metalą, ar kūrybos procese ją „ištraukia“. Vyžuonose (Utenos r.) gimęs menininkas 1974 metais baigė Telšių taikomosios dailės technikumo meninio metalo apdirbimo specialybę. Už Šv. Jonų bažnyčios centrinio altoriaus restauravimą jam suteikta metalo restauratoriaus kategorija. Menininkas gyveno ir kūrė Vilniuje, Šiauliuose, Kupiškyje, šiuo metu įsikūręs Kernavėje, jo studijoje-galerijoje „Šulinys“ veikia nuolatinė autorinių kūrinių ekspozicija. Menininko kūrybos erdvė gana įvairi: metalo, medžio ir akmens skulptūra, piešiniai, grafika, karikatūra.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki lapkričio 14 d.

„Latvių modernistai Romanas Suta ir Aleksandra Belcova“

Paroda iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių skirta Latvijos Respublikos nepriklausomybės 100-mečiui.
Chaimo Frenkelio viloje veikia iki vasario 3 d.

Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių 2018 m. diplominių darbų paroda

2018 m. Adomo Brako dailės mokyklą Klaipėdoje baigė 29 mokiniai. Diplominiams darbams kurti jie rinkosi labiausiai artimą dailės rūšį – grafiką, tapybą arba skulptūrą. Parodoje rodoma baigiamųjų darbų dalis, devyniolikos diplomantų 35 kūriniai: dvi skulptūrinės kompozicijos, keturi paveikslai ir lino raižinio technika atlikti, dideliais formatais imponuojantys grafikos diptikai ir triptikai.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki lapkričio 25 d.

„Keturi kambariai su vaizdu“

„Keturi kambariai su vaizdu“ yra iš keturių personalinių ekspozicijų sudaryta grupinė paroda. Parodos dalyviai – menininkai Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas – buvo pakviesti eksponuoti savo kūrinius vienoje iš keturių galerijos salių. Kiekvienam jų buvo leista savo nuožiūra kuruoti ekspozicinę erdvę, tad parodos visuma pristato keturis intymius ir nepriklausomus požiūrius į galimas skulptūros formas.
„Vartų galerijoje“ veikia iki lapkričio 30 d.

Tauras Kensminas: „Levitavimas“

Veikiamas sparčių technologinių pokyčių, urbanizacijos, informacijos ir vaizdų kultūros pertekliaus, stebint šį greitą žmonijos vystymąsi, tačiau tuo pačiu matant ir smarkų šiuolaikinės kartos atsigręžimą į gamtą T. Kensminas parodoje plėtoja vieną iš pagrindinių savo kūrybos temų – civilizacijos ir gamtos santykių problematiką.
Galerijoje „(AV17)gallery“ veikia iki lapkričio 29 d.

Alexei Gordin: „Menininkai, galerijos ir apleistos erdvės“

Alexei Gordin yra Young Painter Prize 2017 laimėtojas. Menininkas šiame konkurse laimėjo ne tik materialųjį piniginį prizą, bet ir galimybę reziduoti menininkų rezidencijų centre SomoS, Berlyne, bei surengti personalinę parodą Pamėnkalnio galerijoje. Joje menininkas pristato naujausius savo darbus, sukurtus rezidencijų centre Berlyne. Įkvėptas apleistų Berlyno rajonų erdvių, Alexei kuria dialogą tarp kuriančio žmogaus ir tuščių pastatų, pateikdamas keletą atskirų pasakojimų, kurie susijungia tarpusavyje bei įtraukia žiūrinčiuosius į absurdiškų galimybių pasaulį.
Galerijoje „(AV17)gallery“ veikia iki lapkričio 13 d.

„Gyvenimas Suomijoje“

Paroda iliustruoja Suomiją, pristatydama penkiasdešimt 1917-aisiais nepriklausomybę gavusios respublikos objektų iš įvairių dešimtmečių. Daiktai buitiškais, industriniais, inovatyviais ir hu-moristiškais pavyzdžiais pasakoja apie suomiškumą ir įvairius Suomijos tarpsnius. Daiktų istori-jose matyti darbas, atsitiesimas po sunkumų, vertimasis, supratimas, džiaugsmas. Motyvais ryškėja klimatas, šviesa, vaikystė, skonis, mažyčio grožio paieškos.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki lapkričio 25 d.

Rasa Jansonė: „Apglėbsiu ir sušildysiu“

Latvijoje Rasa Jansonė yra žinoma kaip emocijų prisotintų bei psichologiškai turtingų instaliacijų tapytoja ir autorė. Taip pat ji yra „Rygos laikas“ žurnalo redaktorė ir 2018 metais išbandė savo jėgas naujame amplua: Latvijos Fotografijos Muziejuje kartu su filosofe Jana Kukaine sukūrė parodą „Vilna ir šilkas. Naujoji Erotika“. Rasos Jansonės personalinė paroda Šiaulių dailės galerijoje bus pirmoji autorės paroda Lietuvoje, tai taip pat bus ir festivalio „Virus‘23“ atidarymas.
„Šiaulių galerijoje“ veikia iki lapkričio 10 d.

Eglė Ulčickaitė: „Paralelinė kartoteka“

„Paveikslus traktuoju kaip laiko talpyklas – tapyboje būtąjį laiką gaudau dabartyje. Susitelkiu į esamojo laiko žymes, su kuriomis nesu susieta bendros patirties, kliaujuosi čia-dabar potyriu, o tapydama kuriu vaizdines nuorodas – esamojo laikviečio faktus. Tapybą laikau terpe, kurioje tai, kas nesava perdirbama į sava. Kūrybos metodą įvardiju kaip savinimąsi. Tapydama tarsi skolinuosi laiką iš asmeninės atminties archyvui nepriklausančių daiktų. Įsivaizduoju, jog taip įmanu užpildyti aiškesnio dabarties suvokimo stoką. Mat, gali būti, kad, ko neprisimenu – tai ne mano. Bet tai nebūtinai reiškia, jog tai – ne aš“, – sako menininkė.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki lapkričio 3 d.

IV-oji knygos meno paroda

Jau antrą dešimtmetį vykstanti knygos meno paroda šiemet yra ketvirtoji. Ji atpažįstama pagal išraiškingą logotipą, kurį sukūrė knygos dailininkas Romas Orantas (1949–2012). Paroda rengiama kas treji metai, joje eksponuojama pastarųjų trejų metų Lietuvos knygos dailininkų kūryba. Greta matytų, leidiniais jau virtusių kūrinių, čia pristatomi nauji, spaudai dar rengiami darbai ir pavienės, jokiai knygai neskirtos iliustracijos. Pastarosios parodoje eksponuojamos kaip savarankiški įsivaizduojamos dailininko knygos lakštai. Knygos meno paroda žvelgia ne vien į praeitį, bet kartu rodo ateitį ir viltį, kad dailininkų vardai ir jų sukurtos iliustracijos liks Lietuvos meno istorijoje ir ateinančią Lietuvos kartą auginančiose paveikslėlių knygose.
Galerijoje „Kairė-dešinė“ veikia iki lapkričio 17 d.

Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene VIII 2018. Taip arti, taip toli“

Toli, kaip svajonė. Ar toli, kaip žemės drebėjimas Lietuvai – kaip mokykloj mokė, gimtinė „nėra seisminėj zonoj“. Toli, kaip laukiama paauglio pilnametystė, kuri vis niekaip neateina. Arti, kaip netikėta senatvė. Arti, kaip bijančiam žaibo dundantis griaustinis. Arti, kaip dvi su puse valandos nuo Londono iki Lietuvos. Kaimynų susvetimėjimas. Ir tapatinimasis su žmonėmis iš tolimų kraštų, tarkim, pažiūrėjus filmą apie jų tradicijas, kuriame randame tas pačias šeimos vertybes. Sąvokos toli ir arti individualiai suvokiamos. Atstumo reliatyvumą gali apspręsti vidinis interesas, asmeninės būsenos, nuotaikos. Kartais tai sąmoningas pasirinkimas. Dažniausia ne. Bet atpažinimo akimirka (smulkmenos ar tapačios problemos) svarus suvokimo veiksnys, o bendrumo POJŪTIS artina.
Galerijoje „Meno parkas“, „Kauno menininkų namuose“, „Kauno fotografijos galerijoje“, M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki lapkričio 25 d.

7-oji tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos tiltai. Iš esmės“

Dalyvauja 76 menininkai, atstovaujantys 12 šalių.
Kaune veikia iki lapkričio 18 d.

Džiugas Šukys, Matas Janušonis: „Kitaip neišeina“

„Parodos pavadinimas „Kitaip neišeina“, tai mąstymas apie gyvenimo būdą. Kasdien studijoje kuriame darbus, galvojam, skiriam laiko kūrybai ir gamybai. Tai natūraliai tapo gyvenimo dalis, be kurios būtų sunku. Norisi sukurtus darbus pamatyti jau nebe darbinėje erdvėje, o išeksponuotus. Įdomu išgirsti, kaip jie suskamba tarpusavyje, nes paroda tai dar viena instaliacija, dar vienas kūrinys susidedantis iš atskirų dalių. Tad nelieka kitos išeities, kaip rengti parodą. Kadangi paroda – duetas, paranku darbus analizuoti, juos lyginant tarpusavyje, nes taip atsiranda nauji pjūviai, jau seniau permąstytuose kūriniuose. Parodoje aiškiai apčiuopiamas medžiagiškumo aspektas. Visos skulptūros yra kurtos tarsi klasikinės skulptūros dvasioje, o parodoje esantys video darbai tai dar labiau išryškina“, – pasakoja autoriai.
„POST galerijoje“ veikia iki lapkričio 5 d.

Gintaras Gesevičius: „Grafika“

Personalinė autoriaus grafikos darbų paroda. Susitikimas su autoriumi – spalio 24 d. 17.30 val.
„Utenos kultūros centro dailės galerijoje“ veikia iki lapkričio 19 d.

Leopoldas Surgailis: „Pradžia“

L. Surgailis (1928–2016) – moderniosios lietuvių tapybos klasikas. Kartu su dailininkais Antanu Gudaičiu, Jonu Švažu, Vincu Kisarausku ir kitais septintajame XX a. dešimtmetyje jis atnaujino lietuvių tapybą, atnešė į ją ekspresiją, dekoratyvumą, ryškias spalvas. Pagrindinis jo įkvėpimo šaltinis buvo lietuvių liaudies menas. Iš medinės liaudies skulptūros sėmėsi šventųjų siužetų („Archangelis Mykolas“, „Šv. Jurgis“, „Rūpintojėlis“ ir kt.), jos primityvo stilistika pastūmėjo prie individualaus braižo sukūrimo. Surgailio darbus neklystamai atpažįstame iš drąsios figūrų deformacijos, groteskinės ekspresijos, savito kolorito. Jis nutapė peizažų, artimųjų, draugų portretų, užvis labiau mėgo daugiafigūrę kompoziciją „Užgavėnės“ su tradicinių folkloro personažų eisena. Surgailio kūryboje mažai siužetų, pagrindinis dėmesys sutelktas į stiprios, gaivališkos raiškos paieškas, dekoratyvumą.
„Utenos kraštotyros muziejuje“ veikia iki lapkričio 3 d.

Antanas Sutkus: „KOSMOS“

Sutkus tapo savo laikmečio metraštininku, jo atvaizduose atsispindi Lietuvos ir jos gyventojų veidas. Iki šiol mus jaudina ryškiausias jo darbas – ciklas „Lietuvos žmonės“, kurį fotografas kūrė nuo 6-ojo dešimtmečio pabaigos. Čia atrandame kasdienio gyvenimo scenas, kuriose žmonės elgiasi natūraliai: tai įprastas, nepagražintas gyvenimas. Nuotraukose matome jaunus ir senus, vaikus ir darbininkus, menininkus ir valstiečius, miestą ir kaimą, modernumą ir tradiciją, išlydėtuves ir sutiktuves, judėjimą ir nuobodulį ar paprasčiausiai – lietų. Viskam yra vietos Antano Sutkaus planetoje Lietuva, kurią anuomet iš Vakarų buvo taip pat sunku pasiekti kaip mėnulį.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki sausio 13 d.

„Romas Viesulas (1918–1986). Grafika“

Ekspresija, vitališkumas, iš pažiūros lengvas ir virtuoziškas stilius, spalvinė įtaiga – tai tik keletas grafiko Romo Viesulo kūrybos privalumų. Skaudi gėla, tikros, išgyventos emocijos slypi abstrahuotose dailininko vizijose, kuriose atpažįstame komplikuotą nūdienos pasaulį.
„Vytauto Kasiulio dailės muziejuje“ veikia iki gruodžio 2 d.

Eugenijus Barzdžius: „Pelkės žmonės“

Pasak fotomenininkės ir žurnalistės Mildos Kiaušaitės, „užuot fiksavęs penkiolikos pensininkų buitį̨, fotografas atsisako bet kokio siužetiškumo. Jis pasirenka tris paraleles: bendruomenės narių portretus, pelkynuose užauginto derliaus (dažniausiai – konservų) natiurmortus ir konstrukcijų̨ (pašiūrių, šiltnamių ar tvorų) atvaizdus. <…> E. Barzdžiaus vizualinis sprendimas – pasakojimą sudarančių elementų išskaidymas, naratyvo suardymas. Tai tarsi vaikiškas smalsumas, noras atsukti varžtelius, pažvelgti mechanizmo vidun, pažinti jo sandarą, suprasti veikimo principą, tik lydimas jau suaugusiojo žinojimo, kad kiekvienas veiksmas priklauso akimirkoms, ir kiekviena jų gali būti pastarojo baigtis“.
„Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre“ veikia iki lapkričio 4 d.

„Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.
„Lietuvos dailės muziejuje“ veikia iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

„Pilies gatvė“

Paroda „Pilies gatvė“ pradeda Lietuvos sostinės įkūrimo 700-osioms metinėms pažymėti skirtą Lietuvos dailės muziejaus parodų ciklą „Vilniaus gatvės“. Reikšmingo Vilniaus jubiliejaus 2023 m. išvakarėse vykdomu miesto sociotopografiniu muziejiniu tyrimu siekiama atskleisti gatvių raidą, jų kultūrinį ir kalbinį heterogeniškumą, atspindėti įvykius, reiškinius bei kasdienybę, supažindinti su senaisiais sostinės gyventojais. Šešerius metus truksiantis parodinis projektas (kuratoriai Margarita Matulytė, Justina Augustytė ir Donatas Snarskis) vilniečius bei miesto svečius supažindins su svarbiausiomis Senamiesčio gatvėmis.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki lapkričio 20 d.

„Chronometrai“

Parodoje dalyvaujančių menininkų kūriniai matuoja laiką, tapusį mūsų laikmečio kultūriniu nerimu. Teisintis, kad „neturime laiko“, tapo taip įprasta, jog nebegirdime šios sąvokos absurdiškumo. Tarsi laikas būtų materialus daiktas, kurį galima turėti. Vis dėlto mūsų dabartis iš tiesų yra užskubėjusi ir nuolat be perstojo greitėjanti. Dar iki įsigalint internetui prancūzų filosofas Paulis Virilio pranašavo „pasaulinę laiko dykumą“, kai erdvę praris šviesos bangų greičiu lekiantis „dromosferinis“ laikas, gryna totalinė dabartis. Galbūt tai jau įvyko? Tačiau ar ne paradoksalu, kad pagreitėjusiam laikui ištrynus erdvę, turėdami vien laiką, mes aštriausiai jaučiame kaip tik jo trūkumą?
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre veikia iki lapkričio 4 d.

„Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018“

Parodoje eksponuojama žymiausių pastarojo šimtmečio taikomosios dailės atstovų ir dizainerių kūryba, pristatoma šiuos specialistus rengusių švietimo institucijų veikla, taip pat visuomenės skonį ir buities estetikos kryptį formavusių meno gaminių įmonių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kombinatai „Dailė“, Vilniaus modelių namai, Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filialas, Lentvario kilimų fabrikas, šilko audinių fabrikas „Kauno audiniai“, kt.) produkcija.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia iki gruodžio 31 d.

„Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ 

Parodoje bus eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„KAUNAS PHOTO STAR“ 2018 finalistai“

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais festivalio atviram konkursui fotografai iš 43 šalių pateikė savo darbus ir atsiuntė beveik 300 pasiūlymų. Iš jų tarptautinė fotografijos ekspertų žiuri komisija atrinko 12 finalistų: Alena Grom (Ukraina), Davide Monteleone (Italija/Rusija), Federico Estol (Urugvajus), Gloria Oyarzabal (Ispanija), Gregoire Cachemaille (Šveicarija/Vokietija), Hannes Jung (Vokietija), Hester den Boer(Nyderlandai), Kirill Golovchenko (Ukraina/Vokietija), Laurent Muschel (Prancūzija), Lynné Bowman Cravens (JAV), Mindaugas Ažušilis(Lietuva), Simon Menner (Vokietija) pretenduojančių į pagrindinį konkurso apdovanojimą – personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje ir piniginį prizą. KAUNAS PHOTO STAR nugalėtojo vardas bus atskleistas rugsėjo 1 d., tik atidarius Kauno fotografijos galerijos duris.
„Kauno fotografijos galerijoje“ veikia iki gruodžio 31 d.

Giedrius Liagas: „Potemės“

G. Liagas (g. 1967) į kūrybą pasinėrė itin anksti: būdamas vos septyniolikos, prisidėjo prie Kauno jaunųjų fotografijos „chuliganų“, vėliau pakrikštytų „Plėšriųjų sekcija“ (neoficialios menininkų grupės nariai buvo Arūnas Kulikauskas, Gintautas Stulgaitis, Saulius Paukštys, Visvaldas Dragūnas). Kaip menininkas G. Liagas formavosi kūrybinės laisvės pritvinkusioje aplinkoje, kur avangardinės idėjos reiškėsi ne vien kompoziciniais sprendimais, technologiniais eksperimentais, bet veržėsi ir į turinį. Laikotarpis ir atrasti bendraminčiai kolegos padarė didelę įtaką fotografo pasaulėjautai.
„Laiptų galerijoje“ veikia iki lapkričio 4 d.

„Visas menas – apie mus“

Pirmojoje MO muziejaus parodoje „Visas menas – apie mus“ pirmą kartą viešai ir išsamiai pristatoma MO kolekcija, kuri apima laikotarpį nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas, projektui nuo 2011 m. suteiktas nacionalinės reikšmės statusas. Paroda konstruojama išskiriant būdingiausias temas, rūpėjusias skirtingų kartų Lietuvos menininkams. Tuo pačiu atsiskleidžia meno ir gyvenimo ryšiai, per kuriuos kiekvienas kūriniuose galės ieškoti savęs ir savo patirčių.
„MO muziejuje“ veikia iki vasario 18 d.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!