Ten aukštai aukštai, ant minkštų debesų, yra nuostabi sapnų šalis. Toje šalyje gyvena Ma ir Nu. Spalvoti, gražūs linksmi žmogeliukai – Manuliukai. Jie labai daug pluša, nes kiekvieną dieną vaikams siunčia gražius spalvotus sapnus. Ruošdamiesi darbui Ma ir Nu atsiveža didžiulį vežimą, o čia… Kas gi jų vežimaityje miega? Koks jis keistas: nespalvotas ir jo vardas Liu. Liu, ar tu moki kurti sapnus? Jis nieko nesupranta. Jis net vaikščioti nemoka… Oi, kiek gražaus darbelio laukia Ma ir Nu! Na, pabandyk, Liu! Kelionė prasidėjo.
„Manuliukai“ – tai judesio, muzikos ir spalvų spektaklis 6-36 mėn. vaikams. Spektaklio kūrėjos, naudodamos gestų kalbos principus girdintiems kūdikiams ir mažiems vaikams, siekia mažyliams padėti prisijaukinti emocijas per jų ryšį su spalvomis. Moksliškai įrodyta, kad gestų kalba padeda išvengti nesusipratimų ir efektyviau bendrauti, kol vaikas dar nekalba.
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, gruodžio 1 d. 11 val.

Lietuvių publikai jau pažįstamos danų režisierės Kirsten Dehlholm naujas pastatymas Lietuvoje pagal Astridos Lindgren knygą Broliai Liūtaširdžiai kurtas daugiau, nei vienerius metus. Kirsten Dehlholm – danų režisierė ir vaizdo menininkė, labiausiai žinoma kaip grupės Hotel Pro Forma vadovė, kurianti spektaklius, operas, tarpdisciplininius projektus ir performansus įvairiose pasaulio šalyse.

Šiame spektaklyje istorijos pasakotoju tampa Karlas Leonas, arba kitaip – Skrebutis Liūtaširdis. Pasitelkiant jo vidinį pasaulį – ligos, mirties, išdavystės, tironijos, broliškos meilės, ištikimybės, drąsos ir kitus išgyvenimus, siekiama perteikti emocinį ryšį bei atskleisti įvairius istorijos sluoksnius.
Valstybinis jaunimo teatras, gruodžio 1 d. 15 val.

Laikrodininkas Johanas įpratęs savo dirbtuvėse sulaukti įvairiausių laikrodžių savininkų, jų kasdieniškiausių ir keisčiausių, paprasčiausių ir sudėtingiausių užsakymų, tačiau sykį jo žvitrios akies ir tikslių pirštų prisireikia neeiliniam klientui. Johanui tenka ypatinga užduotis išrinkti laikrodį, kuris išmuš Kalėdas pačiam… Kalėdų seneliui. Kad ir kokie skirtingi bebūtų Johano laikrodžiai, konkurencinga kelionė į vieno vienintelio Kalėdų seneliui Kalėdas mušančiojo titulą pažers eilę netikėtumų ir visai netikėtą baigtį. Tik užsiminsime – ne vien žmonėms, bet ir laikrodžiams labai svarbu atrasti bendrą kalbą ir ritmą!
Keistuolių teatras, gruodžio 1 d. 15 val.

Ritmas ir garsas vaikams yra ypač svarbūs pasaulio pažinimo elementai. Būtent todėl Vėjų teatras tiek daug dėmesio skiria muzikai ir atpučia naują teatralizuotą koncertą – „BAISIAI GRAŽU“. Jame skambės dainos, gimusios iš Daivos Čepauskaitės „Baisiai gražių eilėraščių“ ir istorijų, kurias ji pati matė ir dailiai užrašė. Atrasti, susipažinti ir susidraugauti su savo baimėmis, patirti neįtikėtinų kulinarinių nuotykių, apsilankyti paukščių turguje ar pabraidyti po mėlyną rūką kviečia aktoriai – Pijus Narijauskas ir Jovita Jankelaitytė. Jų autorinės dainos tarsi auksinės skruzdėlės kutens Jūsų ausis bei širdis ir nepaliks abejingo nė vieno šeimos nario. O kas neišdrįs pakilti ir šokti, galės linguoti ar trepsėti į ritmą.
Menų spaustuvė, lapkričio 30 d. 13 ir 16 val.

Muzikinis lėlių spektaklis „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę – tai visiems gerai žinoma pasaka apie nedorėlį vorą Tabalai, sumaniusį Saulę pagrobti… Nuotaikingame lėlių vaidinime veikia gausybė personažų – miško žvėrelių, vabalų ir kitų gyvių – , kuriuos sukūrė teatro Meistras, lėlių konstruktorius Martynas Lukošius. Skulptūriškų formų ir išradingos konstrukcijos lėles bei objektus valdantys aktoriai veiksmą paįvairina nuotaikingais muzikiniais numeriais, kuriems muziką parašė kompozitorius Irmantas Jankaitis. Šis teatro kūrinys – kameriškai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir įvairių sceninių triukų kupinas vaidinimas.
Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 30 d. 15 val.

„Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ – viena iš gražiausių ir populiariausių lietuviškų pasakų. Tai stebuklinga istorija apie Pamotės engiamą Našlaitę. Kaip ir kiekvienoje tokio tipo pasakoje, čia apstu blogio keliamų kliūčių: nedorėlė ragana kartu su savo dukromis kankina mergelę skirdama neįveikiamas užduotis, tačiau gėris, padedamas stebuklingų jėgų, galiausiai laimi ir Našlaitę pasakos pabaigoje išlaisvina bei veda jaunas Karalius. Spektaklio kūrėjams šiame pastatyme imponuoja galimybė panaudoti vaizdo teatro formas, kurios labiau priklauso kino menui, nei teatrui. Nors pasakoje nemažai liaudies dainų ir eiliavimo, spektaklyje pasakojimas kuriamas labiau vaizdais. Žiūrovai regės tokias įvairias dar nuo Antikinės Graikijos laikų populiarias vaizdinio teatro priemones kaip panoramas, mirioramas, diaoramas, taumatropą, laterna magica, mirioramines kortas, taip pat – šešėlių teatrą.
Vilniaus teatras „Lėlė“, gruodžio 1 d. 12 val. 

Tai pasakojimas apie mergaitę, kuri, vieną dieną užlipusi į senelių palėpę, atranda joje gyvų ir (kas svarbiausia!) turinčių ką papasakoti daiktų pasaulį. Briedžio galva, senelio dviratis, močiutės aukštakulniai ir net tualetas: visi čia pamena pačias svarbiausias – tiek meilės, tiek anų laikų mados ar papročių – istorijas… Šie, „ant aukšto“ užsilikę, niekam nebereikalingi rakandai pyksta ir juokiasi, skaldo anekdotus, patarles ir kviečia susimąstyti: ar tikrai viskas, ko mes nežinom, nesuprantam, yra, kaip sako spektaklio herojė, taip boring?
Vilniaus teatras „Lėlė“, gruodžio 1 d. 14 val.

Tai linksma ir pamokanti muzikinė istorija apie tai, kaip reikėtų klausyti išmintingų Katinėlio žodžių ir neatidaryti durų saldžiabalsei Lapei. Čia sutiksite gudruolę Lapę, visad alkaną dykaduonį Vilką, tėviškai rūpestingą Katinėlį ir geros širdies Gaidelį. Šią Vinco Pietario pasakaitę kažkada skaitė ir jūsų tėvai, ir seneliai, ir proseneliai, ir proproseneliai…
Raganiukės teatras, lapkričio 30 d. 12 val.