Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimto miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį. Spektaklis gali būti suprantamas ir kaip žaisminga bei linksma pasaka vaikams, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė. Todėl jis tiks bet kokiai publikai. Juolab, kad aktoriai čia ne šiaip sau vaidina – jie bendrauja su žiūrovais, su jais žaidžia, čia pat scenoje virsta skirtingais personažais ir visi dainuoja.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, sausio 4 d. 12 val.

Paprastuose paprastos mergaitės Medos namuose dedasi nepaprasti dalykai. Vėlų žiemos vakarą ten susirenka keturi vėjai – Rytys, Vasaris, Vakaris, Žiemys – ir pasakoja įvairiausias keistas istorijas. Paprasta virtuvė virsta pasakiška erdve, kurioje galima sutikti daug paslaptingų sutvėrimų iš Kotrynos Zylės „Didžiosios būtybių knygos“. Šios būtybės ir dievybės, garbintos senovės lietuvių, šiandien vaikams beveik nepažįstamos ir negirdėtos. Spektaklio „Būtybės“ kūrėjai atveria spalvingą ir įdomų lietuviškos mitologijos pasaulį, supažindina su pagrindiniais dievais, jų galiomis bei pomėgiais, jų įtaka mūsų gyvenimui ir leidžia įsivaizduoti, kaip jie gyventų šiandienos pasaulyje. Gabija, ugnies deivė, anksčiau gyvenusi krosnyje, įsikūrė šiuolaikinėje viryklėje, rauginimo dievas Rūgutis moka ne tik surauginti kopūstus, bet ir pagaminti kvepalus „Raugo dvelksmas“, bičių deivė Austėja gali padėti susirasti draugų, Perkūnui siautėti trukdo žaibolaidžiai, o Baubas visiškai neberanda tamsaus kampo, nes visus namus apšviečia elektra. Bet, kaip seniau, taip ir dabar, didžiausią siaubą visiems kelia mirties deivė Giltinė.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, sausio 5 d. 14 val.

Šiame spektaklyje susipynė pasakų karaliumi tituluojamo Hanso  Kristiano Anderseno ir  vieno žymiausių anglų rašytojo Čarlzo Dikenso istorijos ir personažai –  vaikščioti negalintis Timas ir goduolis Skrudžas („Kalėdų giesmė“), ryžtingasis Alavinis kareivėlis („Alavinis kareivėlis“) ir Kalėdų vakarą gatvėje degtukus pardavinėjanti Mergaitė („Mergaitė su degtukais“), įnoringoji Karalaitė, už beverčius niekučius sutikusi šimtą kartų pabučiuoti Kiauliaganį („Karalaitė ir Kiauliaganys“), Kajus ir Gerda, įveikę Sniego Karalienės kerus („Sniego Karalienė“),  narsi ir geraširdė colio dydžio mergaitė („Coliukė“), nelengvą kelią, kad pamatytų žvaigždes, įveikę Piemenėlė ir Kaminkretys („Piemenėlė ir Kaminkretys“). Žiūrovus pasakų keliais vedžios, purų sniegą barstys, žvaigždes dangaus skliaute kabins ir nekantriai spektaklyje lauks  – Ateities ir Praeities angelai!
Kauno valstybinis lėlių teatras, sausio 4 d. 11 ir 13 val.

Per Kalėdas nutinka patys netikėčiausi dalykai. Netikite? Tuomet jums būtinai reikia išgirsti istoriją apie nepaprastus aštuonmečio Sauliaus ir Sniego Senio nuotykius šventinę žiemos naktį!
Vidurnaktį kieme netikėtai atgijusį Besmegenį Saulius pakviečia pasisvečiuoti į savo namus, kur  saldžiai miega mama su tėčiu ir  baltapūkis katinas Murklys.  Naujajam berniuko bičiuliui net įprasčiausi daiktai – šaldytuvas, eglutės žaisliukai, mamos lūpdažis, tėčio skrybėlė, muzikinė dėžutė – kelia nuostabą. Ir viską reikia apžiūrėti ir išbandyti! Po smagaus siautulio namuose, Saulius su Besmegeniu vėžinasi tėčio motociklu, net gi nepabūgsta pakilti į dangų ir aplankyti gūdžiame miške įsikūrusių viso pasaulio Sniego Senių ir Kalėdų Senelių. Čia berniukas gauna ypatingą dovaną – Kalėdų Senelio žmonos megztą šaliką su besmegeniu. Brėkštant bičiuliams tenka grįžti namo ir atsisveikinti, o nubudęs Saulius kieme randa tik sniego kauburėlį su angliukais ir skrybėle… Tačiau kišenėje aptikta Kalėdų Senelio dovana neleidžia suabejoti, kad  bičiulystė su naujuoju draugu buvo ne šventinės nakties sapnas, o pats tikriausias stebuklas!
Kauno valstybinis lėlių teatras, sausio 4 d. 12 val. ir sausio 5 d. 14 val.