Lina Limo (Niujorkas, JAV) | Arūno Baltėno nuotr.
„Vilniaus galerija“ tęsia fotografo Arūno Baltėno foto apybraižų ciklą „Nesijaučiam toli“. Kiekvieną savaitę jūsų lauks vis nauja pažintis su fotografo sutiktais ir įamžintais žmonėmis. Šįkart susipažįstame su Niujorke gyvenančia Lina Limo.
„Su Lina susitikome pačiame Manheteno centre, prie jos darbovietės – didelės japonų korporacijos ofiso, nes pagal vidaus taisykles kompanijos patalpose fotografuoti negalima. Dėl to nenusiminiau – net ir gatvėje bendraujant su nuolat besišypsančia Lina atrodė, kad mus supa ne agresyvus megapolis, o ramiai snūduriuojantys Švenčionėliai, iš kur ji ir kilusi“, – sako A. Baltėnas.
Lina Limo (Niujorkas, JAV) | Arūno Baltėno nuotr.
Lina Limo: Mano išvykimo iš Lietuvos istorija – komplikuota.
Dar studijuodama Vilniaus universiteto magistrantūroje, metus praleidau Japonijoje, studijavau Tokijuje. Grįžau į Lietuvą, pabaigiau mokslus, ir, net nesulaukusi diplomo įteikimo šv. Jonų bažnyčioje iškilmių, vėl išlėkiau į Japoniją, nes tenai laukė didžioji meilė – dabartinis mano vyras.
Nuo 2000-ųjų Japonijoje gyvenau dar septynerius metus, o 2007-aisiais išvykome į Ameriką, nes buvau laimėjusi Žaliąją kortą. Japonijoje mudu su vyru buvome užsieniečiai, tai pagalvojome, gal geriau gyventi šalyje, kur imigrantai sudaro didžiąją populiacijos dalį.
Pasirinkome Niujorką. Ten važiavome be jokio bagažo: neturėjome nei pažinčių, nei įsipareigojimų, nei darbo, nesivežėme net ir fizinio bagažo. Jei nepavyktų įsitvirtinti, planavome sugrįžti į Japoniją.
Japonijoje aš, galima sakyti, dirbau lietuviams – padėjau jiems įsteigti įmonę. Importavome ir didmena pardavinėjome gintaro dirbinius. Tame darbe tekdavo daug improvizuoti, steigiant įmonę, daug ko išmokau, ir tai suteikė pagrindus dabartinei mano profesinei veiklai. Niujorke dirbu japonų kompanijoje, darbas vėl susijęs su importu ir pardavimais. Mano sritis – maisto ir kosmetikos ingredientai, teko itin daug išmokti apie neorganinius filtrus, saugančius odą nuo ultravioletinių spindulių, – titano dioksidą ir cinko oksidą, nano dydžio medžiagas. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame natūraliems ingredientams, nes Japonijoje yra gamintojų, siūlančių be galo įdomių medžiagų, išgaunamų iš ryžių ir kitų augalų.
Lina Limo (Niujorkas, JAV) | Arūno Baltėno nuotr.
Lina Limo (Niujorkas, JAV) | Arūno Baltėno nuotr.
Kaip minėjau, Niujorke gyvenu jau trylika metų. Atvykusi iš pradžių dar lankiau anglų kalbos studijas, o vyras tuo metu Japonijoje pabaigė doktorantūrą – jis dar porą metų gyveno tarp Japonijos ir Amerikos…
Man kažkaip pavyko sėkmingai įsidarbinti, tad jau 12 metų dirbu toj pačioj vietoj, pas pirmąjį ir iki šiol vienintelį savo darbdavį. Mano darbas – įvairialypis, be to, nors nuo devynių iki penkių „tarnauju“ darbdaviui, taip įgyju galimybę ne tik pragyveni, bet ir pakeliauti. O ir Niujorkas suteikia labai daug įdomių patirčių.
Ir Tokijuje man buvo gera, bet Niujorke tikrai jaučiuosi sava ir savo vietoje. Tai kartais net stebina, svarstau, gal toks mano charakteris? Kur bebūčiau numesta, jausčiausi gerai. Gal todėl, kad sėkmingai įsikūriau, o gal tiesiog man taip lemta… Ir nesijaučiu išeive iš Rytų Europos, kaip dažnai save įvardijame…
Lina Limo (Niujorkas, JAV) | Arūno Baltėno nuotr.
Kita vertus, tebelaikau save Lietuvos piliete ir saugau lietuvišką pilietybę. Tai man taip pat labai svarbu. Buvau girdėjusi kalbant: reikia nutolti nuo Lietuvos, kad suprastum, kokia ji tau svarbi. Išties, dar gyvendama Japonijoje pirmą kartą suvokiau, kad visa, kas lietuviška, man labai svarbu.
Tad lietuviškas pasas man nėra tiktai popierius. Nenoriu jo atsisakyti, nors jis man jokių privilegijų nesuteikia. Žinoma, jeigu Lietuva leistų turėti dvigubą pilietybę, tuomet pasiimčiau ir Amerikos. Čia gyvenant ir, tarkim, galvojant apie senatvę, pensiją, jos reikėtų. Dabar, jei išvažiuočiau į Lietuvą, savo pensijos tiesiog netekčiau, o tiek dirbta… Kita vertus, Žalia korta leidžia man Amerikoje gyventi visai kaip pilietei, išskyrus balsavimo teisę. Bet dabar aš balsuoju Lietuvoje…
Daugiau rubrikos „Nesijaučiam toli“ istorijų rasite čia.
