Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius: liepos 22 – 28

Reklama

Publikuota: 2019 m. 23 liepos d. 12:00

Savaitės parodų Lietuvoje kalendorius

Liepa 22 - 28

„Susitikimai“

Tapyba, Grafika, Skulptūra ir instaliacija

„Smagūs neplanuoti vasaros susitikimai tapo pirmąja kibirkštimi šiai parodai. Atrodo, nuolat kažką sutinkame, bet kai susitinka 20 puikių, gerai žinomų menininkų, tai – jau visa puota. Taigi jums tikrai pasisekė, mieli lankytojai! Užsukę į šią erdvę, pamatysite skirtingų autorių, Lietuvos dailininkų sąjungos narių įvairialypę kūrybą: tapybą, piešinius, skulptūras ir grafikos darbus.
Vienas bendras juos siejantis vardiklis – nors jų, be abejo, galima rasti ir daugiau – yra linija. Jos sinonimais tampa: potėpis, briauna, kraštas, nugarėlė. Vienur linija ekspresyvi, ilga, banguojanti, ritminga, plati, kitur – vos matoma, paskendusi vaizdo visumos harmonijoje. Juk viskas ir prasideda nuo liniją (b)rėžiančio rankos mosto. Pirmiausia, tylus paties menininko susitikimas su savimi“, – sako dailėtyrininkė Ieva Elena Baublytė.
„Medalių galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 3 d.

Jaunojo dizainerio prizas 2019

Dizainas

Renginio metu bus paskelbti ir apdovanoti Jaunojo dizainerio prizo 2019 laureatai: komunikacijos dizaino, produkto dizaino, mados dizaino ir dizaino tyrimų – pagrindinio ir papildomų prizų nugalėtojai.

Po apdovanojimų ceremonijos bus atidaroma paroda, kurioje bus galima pamatyti geriausius šių metų konkurso dalyvių darbus ir susipažinti su jų autoriais.

Šiemet į Jaunojo dizainerio prizus pretenduoja 62 projektai: 20 komunikacijos dizaino, 19 mados dizaino, 17 produkto dizaino ir 6 dizaino tyrimų darbai.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki liepos 27 d.

Eimutis Markūnas ir Remigijus Treigys: „Integracija“

Tapyba, Fotografija

Tai pirma bendra šių bičiulių paroda, kurioje jų iš pirmo žvilgsnio skirtinga kūryba integruojasi tarpusavyje ir šioje akistatoje papildo arba kontrastuoja viena su kita.

Fotomenininkas Remigijus Treigys pristatys serijos fragmentus iš feisbukopašnekesių su Benu Šarka „Vidurnakt ir giliau“. Kaip teigia autorius, „kūriniai tampa savarankiški ir integruojasi su kitu pašnekovu – Eimiu“. Šįkart dialogas vyksta ne tik tarp neryškių, „triukšmingų“ fotografinių atvaizdų, o taip pat ir su Eimučio Markūno ryškiaspalve didelio formato gestine tapyba. Nespalvoti miesto fragmentai ir kasdienybės vaizdiniai integruojasi su abstrahuotais, miesto inspiruotais tapybos kūriniais.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

Irma Leščinskaitė: „Nuo abstrakcijos iki miniatiūros. Mažosios Lietuvos asmenybių pėdsakais“

Tapyba

I. Leščinskaitės tapybos ir piešinių paroda „Nuo abstrakcijos iki miniatiūros. Mažosios Lietuvos asmenybių pėdsakais“ yra vienas iš tęstinio projekto, kurio tikslas – įtraukti į šiandieninio meno lauką Lietuvos dailės paveldą, etapų. Ankstesnėse parodose (2009, 2016) tapytoja pristatė du paveikslų ciklus, kuriuose paveldas artikuliuojamas įvairiomis meninėmis formomis. Nuo 2007 m. autorė naudoja parodose interaktyvius techninius sprendimus, kurie papildo tradicinę tapybos raišką.
„Prano Domšaičio galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Justyna Kabala: „Trys spalvos“

Tapyba

Naujausioje Justynos Kabalos parodoje pristatomi paskutinius dvejus metus kurti kūriniai. Tai abstraktūs tapybos darbai, kurie referuoja į aliejinės ir akrilo technikos pagrindines spalvas. Kūriniai reflektuoja atliktą formalų spalvų tyrimą: per struktūrą, skirtingas kompozicijas, kintantį įsotinimą, šešėlius bei spalvos šviesumą.

Ciklas remiasi pagrindinėmis spalvomis. Geltona, raudona, mėlyna – galima sakyti, tapybos atomai – kurių pagalba menininkė grįžta prie ištakų. Justyna kūryboje savo pačios patirtį jungia su tautinėmis temomis bei avangardo paveldu. Meninis tyrimas taip pat atspindi autorės asmenines jausenas, grąžina ją prie šeimos šaknų. Dalis ciklo sukurta studijoje, dalis ‒ lauke, Justynos senelių sodyboje Čerškėje, netoli Varšuvos, čia autorė praleisdavo vaikystės vasaros atostogas.
Galerijoje „Si:said“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Antanas Sutkus: „Pro memoria“

Fotografija

Paroda skirta Kauno žydų geto likvidavimo 75-osioms metinėms paminėti. Eksponuojami autoriniai, dažnai vintažiniai sidabro atspaudai.

Antanas Sutkus dar 1988 m. pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusiųjų susitikimus. Vėliau tai išaugo į unikalią portretų seriją, liudijančią kraupius karo bei pokario įvykius, sutraiškiusius žydų tautos likimą Lietuvoje. Nuotraukose įamžintų ilgai kentėjusių žmonių žvilgsniai mums primena tai, kas įvyko, kad tai niekada nepasikartotų. Daugeliui Antanas Sutkus yra Lietuvos žmonių fotografas. Lietuvos žmonės, ne tik gatvėje sutikti – laimingą ar dramatišką gyvenimą nugyvenę, bet ir žmoniškumą liudijantys lietuvių portretai. Holokaustą išgyvenę žydai fotografui taip pat yra neatsiejama Lietuvos žmonių dalis.
„M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“ veikia iki spalio 6 d.

Ričardas Zdanavičius: „Jausenos“

Tapyba

Ričardas Zdanavičius, „Pilnatis“

Parodoje eksponuojamuose darbuose autorius sutelkia dėmesį į savo ar (įsi)vaizduojamų personažų, daugiausia moterų, slaptus vidinius jausmus, kurie neverbalizuojami, tačiau žiūrovui atpažįstami menininko fiksuojama kūno kalbos raiška. Tai reflektuoja būseną, kai atsidūrę konkrečioje situacijoje save kontroliuojame, idant paslėptume nuo aplinkinių savo vidinį pasaulį. Menininkas šiuos potyrius hiperbolizuoja ekspresyviu antropomorfinių figūrų formomis, impulsyviais potėpiais, dėka kurių personažai patiria metamorfozę – tampa beasmeniai, abstrahuoti veikėjai, su kurių kiekvienu atskirai gali tapatintis žiūrovas. Parodoje menininkas kvestionuoja žmogaus gebėjimą išlikti savimi, kai ne visada drįstame kitų akyse pasirodyti tokiais, kokiais jaučiamės.
Galerijoje „Arka“ veikia iki liepos 30 d.

Vladas Lisaitis: „Konfigūracijos“

Tapyba

Parodoje pristatomi įvairių laikotarpių menininko grafikos darbai, kurie atskleidžia autentišką braižą, išgrynintą naudojant skirtingų klišių kombinacijas viename kūrinyje. Tapybą versdamas grafika, o grafiką – tapyba, Lisaitis kuria improvizuodamas, keldamas sau naujus iššūkius, peržengiančius tradicines technologines ribas. Jo kūriniuose dominuoja spontaniškumas, ekspresyvumas, o kūrinys, kaip teigia pats autorius, turi akimirksniu sukelti tam tikrą emociją, įspūdį. Kūrinyje skleidžiasi intuityviai parinktos spalvos, linijos, formuojančios dinamiškas, suvaldytas kompozicines struktūras. Lisaičiui būdingas veržlumas ir improvizacija leidžia jo kūrinius matyti iš skirtingų pusių, įvairiomis kryptimis, ko dėka menininko kūriniai yra nuolatinėje pokyčių fazėje. Kaip pastebi prof. Jonas Gudmonas, „viename darbe slypi keturios skirtingos kompozicijos, kurios jungiamos tarpusavyje konfigūruoja naujus naratyvus ekspozicinėse erdvėse“.
Galerijoje „Arka“ veikia iki liepos 30 d.

Nauja Lietuvos dailės ekspozicija

Tapyba, Grafika, Fotografija, Skulptūra ir instaliacija, Kinas, Kita

Pasakojime, suskirstytame į teminius skyrius „Sprogimas“, „Modernizacijos projektai“, „Krizė ir maištas“, „Virsmas“ ir „Šiuolaikybė: kritika ir vaizduotė“, modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas atsiskleidžia XX a. II pusės – XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies ir pasaulio įvykių kontekste. Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime ir dailės kūriniuose bei transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene. Kuriamas daugiaspektis, įvairias mažas istorijas apjungiantis pasakojimas, nūdienį požiūrį pabrėžia šiuolaikinių menininkų intervencijos į ekspoziciją. Rodoma virš 150-ties įvairių kartų Lietuvos ir egzilio dailininkų kūryba –tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, tekstilė, objektai, instaliacijos, videomenas, kino filmai kt., tarp jų ir mažai žiūrovams žinomi, retai matomi eksponatai.
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki gruodžio 30 d.

„Saldus ateities prakaitas“

Tapyba, Grafika

Paroda apima pastarųjų 40 metų Lietuvos dailę, pradedant aštuntojo dešimtmečio pabaiga-devintojo dešimtmečio pradžia – prieš pat didžiąsias permainas. Dažniausiai apie naująjį Lietuvos meną pradedama kalbėti nuo Sąjūdžio laikų. Tačiau kaip kūrė menininkai, dar nenutuokdami apie būsimus pokyčius, tačiau jau pamažu artėdami link jų?
„Nacionalinėje dailės galerijoje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Carolle Benitah: „Fotografiniai suvenyrai“

Fotografija

Darbų serijoje, kurią menininkė apibūdina kaip „kasinėjimą“, nagrinėjami autorės vaikystės prisiminimai. Nuotraukos, rastos šeimos albumuose ir batų dėžėse, suklasifikuotos, suskenuotos, atspausdintos ant kito popieriaus ir galiausiai apsiuvinėtos raudonais, juodais ar auksiniais siūlais. Dešimtmetį dirbusi kaip mados dizainerė, Carolle Benitah 2001 m. pradėjo aktyviai kurti fotografijos kontekste, savo nuotraukas papildydama įvairiomis siuvimo technikomis. „Siuvinėdama kiekvienu dygsniu popieriuje išduriu skylę. Sulig kiekvienu dygsniu miršta mano demonai. Tai lyg egzorcizmas. Duriu tol, kol nebeskauda“, – teigia menininkė.
„Prospekto galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 10 d.

Amílcar Rivera Munive: „Apie kasdienybę“

Tapyba

Pirmą kartą Lietuvoje personalinę parodą pristatantis menininkas Vilniuje eksponuos savo tapybos darbus – introspektyvių portretų ir figūrinių kompozicijų seriją. Tapytojo kūrinių veikėjai tyliai žvelgia pro savo sustingusią visatą, kurioje tarsi niekas nevyksta, tačiau žiūrovas kviečiamas atrasti istorijas, slypinčias anapus kasdieniškų veidų ir figūrų. Pabrėžtinai statiškos pozos ir pasyvios mizanscenos kontrastuoja su atvirų, intensyvių spalvų koloritu, kuris suteikia darbams papildomų reikšmių ir sąsajų su meksikiečių tradicine daile.
„Pamėnkalnio galerijoje“ veikia iki liepos 27 d.

Šiuolaikinė serbų grafika: „Subjektyvi ir objektyvi realybė“

Tapyba

Šios parodos tikslas – parodyti šiandieninės Serbijos grafikos gyvybingumą, įvairovę ir dinamiką. Ekspozicija atskleidžia įvairias kūrybines strategijas ir raiškos būdus. Vieni menininkai tyrinėja naujas išraiškos galimybes, kiti puoselėja klasikines technikas ir jų meistrystę. Visa kolekcija iliustruoja darnią klasikinės ir šiuolaikinės meno kalbos visumą. Rinkinyje pristatomi devynių skirtingas kartas atstovaujančių menininkų kūriniai, kurie, anot parodos kuratorės Suzanos Vučković, parodo kad grafika padeda įtaigiai išreikšti asmeninį požiūrį, būsenas, subjektyvią patirtį ir visuotines žmogiškąsias vertybes.
Galerijoje „Kairė-dešinė“ veikia iki liepos 20 d.

Raimundas Majauskas: „Retrospektyva“

Tapyba

Autorinė jubiliejinė kūrybos paroda, skirta autoriaus 70-mečiui ir aktyviam kūrybos 40-mečiui paminėti. Parodoje retrospektyviai apžvelgiama autoriaus kūryba, pristatant nuo atrinktų, autoriaus braižą geriausiai atspindinčių ankstesnių kūrinių iki naujausių paveikslų. Eksponuojama aliejinė tapyba, akvarelė, piešiniai, pastelės. Dailininko kūryba išsiskiria savo koloritu, impresyvia gestine tapyba, vaiskumu. Autoriaus motyvais dažnai tampa peizažo erdvė, atpažįstami, lyg kažkur matyti vaizdai, figuratyvinės kompozicijos, taip pat natiurmortai.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Eugenijus Lukas Kolmogorcevas: „Nervinė sistema“

Tapyba, Skulptūra ir instaliacija, Kita

„Paskutiniu metu, besišnekučiuojant, teko patirti akimirkas, kurios įprastai vadinamos „gyvenimiškomis“. „Gyvenimiškos“ situacijos arba istorijos apie gimimą, nušvitimą, ligas, tyrumą, netektis ir kt. priverčia kiek išeiti iš asmeninės komforto zonos. „Gyvenimiški dalykai“ sukuria priartėjimo prie nuogos tikrovės pojūtį. Tikriausiai daugelis žinome vietelę Kaune, kur už akių užkliūva žodžiai „tikrovė yra tiktai tai, kuo tikima“. Mes tikime ir norime tikėti įvairiausiais, keisčiausiais dalykais. Įsiaudrinus tikra – netikra dažnai tampa antraeiliu klausimu. Šis nekonkretumas privertė pamąstyti apie primityvias gyvybės formas, kaip mes nuolatos romantizuojame savo aplinką ir dar apie šį bei tą. Vienaip ar kitaip tai padovanoja ir kažkokį priartėjimą prie labai artimos ir tuo pačiu nepasiekiamos akimirkos – „čia ir dabar“.“
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Arvydas Každailis: „Pro vagono langą“

Grafika

Personalinė grafikos darbų paroda.
Utenos kultūros centro didžiojoje fojė veikia iki rugpjūčio 15 d.

Alvine Bautra: „Atsitiktinis egzistavimas“

Tapyba

Parodoje „Atsitiktinis egzistavimas“ tapytoja Alvīne Bautra pristato darbų ciklą, kuris vaizduoja jaunų žmonių portretus, išnykstančius tuščioje erdvėje. Daugialypiai, persidengiantys veidai ir kūno dalys tirpsta paslaptingoje gelmėje, tačiau personažų žvilgsniai gaudo žiūrovo akis. Vaizduodama jų veido išraiškose slypintį abejingumą, nuobodulį, o kartais ir lengvai groteskišką šypseną, autorė tapybos pagalba permąsto žmogaus egzistenciją. Mintys ir emocijos yra nepasiekiamos kitiems, tačiau vidinis pasaulis tarpsta kūne, kuris yra matomas visiems. A. Bautros paveikslų kompozicijos įkūnija sulėtinto judesio pojūtį ir perteikia amžinai atsinaujinančio požiūrio ir nesibaigiančių pokyčių įspūdį. Šios žmogaus transformacijos rezultatas visuomet lieka nežinomas, ir, pasak autorės, judėjimas yra įvairialypės ir daugiasluoksnės mūsų prigimties bei būvio neapibrėžties metafora. Tapytoja, pasitelkdama tradicines tapybos technikas ir skirtingus portretuojamųjų charakterius, siekia sukurti atmosferą, kurioje žiūrovas galėtų panirti į vidinį dialogą apie žmogiškąją egzistenciją šiuolaikiniame pasaulyje.
Galerijoje „Meno parkas“ veikia iki liepos 27 d.

Kristina Šorienė: „Simbolių batika“

Kita

Personalinė tekstilininkės K. Šorienės batikos darbų paroda.
„Utenos kraštotyros muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Edita Suchockytė: „Bangavimai: linijos gyvenimas“

„Vilniaus galerijos“ renginys, Grafika

E. Suchockytės paroda „Bangavimai: linijos gyvenimas“ keliauja per menininkės kūrybinę biografiją, stebėdama netikėtumų pilną linijos gyvenimą. Nedidelės apimties retrospektyvoje eksponuojami nuo studijų Vilniaus dailės akademijoje iki šių dienų sukurti darbai.

E. Suchockytės kūryboje linija išgyvena nuolatinį virsmą ir nuotykį. Ji išsivaduoja iš klasikinei grafikai būdingos statikos ir pasineria į gyvai kintantį judesį. Menininkė tikrina klasikinių grafikos technikų ribas, akademinį meistriškumą derindama su atsainiu lengvabūdiškumu, kuriam pasiduoda ir pagrindinės jos darbų veikėjos – autentiška būtimi alsuojančios moterys.

„Linija žymi mano kūrybinį kelią ir jo raidą. Skirtingais gyvenimo etapais ji griežtėja arba švelnėja, bet išlieka pagrindiniu mano atspirties tašku. Ji kaip medis, kuris turi tvirtą kamieną, bet kasmet išleidžia naujų šakų. Man įdomu stebėti jo augimą, jausti savo menines šaknis ir pasiduoti stichiškai kūrybos prigimčiai“, – teigia E. Suchockytė.
Namų idėjų centre „NIC“ veikia iki rugpjūčio 2 d.

Grafikos meistrai: jungtinė grafikos darbų paroda

„Vilniaus galerijos“ renginys, Grafika

„Vilniaus galerija“ pristato jungtinę grafikos darbų parodą, kurioje eksponuojami gerai žinomų menininkų – Mikalojaus Povilo Vilučio, Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus, Gerardo Šlektavičiaus, Birutės Stančikaitės, Danutės Gražienės – kūriniai. Tai – aukščiausio techninio ir meninio lygio darbai, atlikti tikrų grafikos meistrų rankomis.
„Domus galerijoje“ veikia iki liepos 26 d.

„Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“

Tapyba

Liublino unijos 450 metų sukakties proga Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Liublino muziejus (Lenkija) rengia tarptautinę parodą, kurioje bus eksponuojamas įspūdingas, savo matmenimis, menine įtaiga, simbolinėmis prasmėmis ir pavaizduotų istorinių personažų gausa išsiskiriantis garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos (Jan Matejko, 1838–1893) paveikslas „Liublino unija“.

Ši istorinė drobė, nutapyta 1869 m., minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų.
„Valdovų rūmuose“ veikia iki lapkričio 24 d.

Ewos Doroszenko fotografijų paroda

Fotografija

Kūno redaktorius“ serijoje kalbama apie šiandien populiarias technologijas, kurios dažnai moteris verčia jaustis nepatraukliomis, nuolat siekiant savo išvaizdą tobulinti. Tai nėra problema: naudodami įvairiausias programėles galime koreguoti savo veidus ar pridėti kelis centimetrus ūgio. Kūno redagavimas – fantastiškas ir paprastas būdas, nors ir egzistuoja tik virtualioje erdvėje.

Kaip teigia E. Doroszenko: „Mane įkvėpė grožio programėlių klaidos ir neatitikimai, nenatūralios kūno deformacijos. Naudojau fotografiją kaip išeities tašką šalia skaitmeninių įrankių, kad sukurčiau iškreiptus vaizdus, atspindinčius mūsų virtualaus fasado maniją“.

Serijoje „Neįmanoma teritorija“ menininkė nagrinėja žemėlapio ir teritorijos bei objekto ir jo reprezentacijos santykį. Kaip yra sakęs mokslininkas ir filosofas Alfred Korzybski „žemėlapis nėra teritorija“, teigdamas, jog daugelis žmonių maišo žemėlapius su teritorijomis, o tiksliau – painiodami realybės modelius su pačia realybe. Tai ypač matyti kelionėse. Keliaudami daugelis žmonių fotografuoja tam tikras vietas, taip atspindėdami unikalią savo patirtį tose vietose. Dėl didelio vaizdų srauto, kuris žiūrovą pripildo žiniomis apie vietas, šiandien yra beveik neįmanoma patirti unikalią realybę be kylančių asociacijų iš matytų vaizdų.
„Vilniaus fotografijos galerijoje“ veikia iki liepos 27 d.

„Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“

Kita

Kauno miesto muziejus kviečia į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengtą parodą „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“. Paroda siekiama prisiminti ir įprasminti Lietuvos parlamentarizmui svarbias asmenybes ir įvykius – ji skirta iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, savo laiku buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų, Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.
„Kauno muziejuje“ veikia iki rugsėjo 1 d.

Leono Katino kūrybos darbų paroda

Tapyba

Ankstyvojo laikotarpio Leono Katino tapyba (portretai, peizažai, teminės kompozicijos) turi akademizmo bruožų. 7 dešimtmečio kūriniai laisvesnio piešinio, apibendrintų formų; 8–9 dešimtmečio kūriniai maksimaliai abstrahuoti, būdinga lokalios spalvų dėmės, keliasluoksnė faktūra, ekspresyvūs potėpiai, dekoratyvumas. Šio laikotarpio kūryboje gausu filosofiškų kompozicijų teatro tema, jose dramatišku koloritu perteikiamas žmogaus būties tragiškumas.
Galerijoje „Laiptai“ veikia iki rugpjūčio 5 d.

Objektų paroda „Archyvas“

Skulptūra ir instaliacija

Šiaulių menininkų objektų paroda „Archyvas“ – tai trečiasis tęstinio projekto „Archyvas“ renginys. Trečioji projekto dalis subūrė menininkus, kurių kūrybos laukas nėra tiesiogiai susijęs su skulptūra ar instaliacija. Menininkai erdvines konceptualias kompozicijas pristatė specialiai šiam projektui parinktose Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos salėse. Pagrindinė idėja yra konceptualiai bei vizualiai integruoti šiuolaikinių Šiaulių menininkų kūrybą į istorines erdves-ekspozicines sales. Netikėti ir originalūs menininkų sprendimai, šiuolaikine meno kalba aktualizuotą istoriją, priartina dabartinį žiūrovą prie praeities temų, skatina atrasti dialogą tarp praeities ir dabarties, leidžia naujai atrasti bei suprasti istorines erdves bei ten esančius muziejaus eksponatus.
„Šiaulių Aušros muziejuje“ veikia iki rugsėjo 29 d.

Violeta Bubelytė: „Savas kūnas“

Fotografija

Jau daugiau nei tris dešimtmečius fotografuojamas kūnas keičiasi, bet keičiasi ir autorės požiūris į jį, į save, į fotografiją. 9-ajame dešimtmetyje jauna mergina valiūkiškai rodosi ir slapstosi už draperijų, už veidrodžių, už atspindžių. Ji sprunka nuo mūsų žvilgsnio susidvejindama ir leisdama aplinkai pasiglemžti jos efemerišką kūną. Ji daro bandymus, vis grįžta pažiūrėti į fotografiją tarsi veidrodį, tarsi klausdama: kaip aš atrodau, kas aš esu? O kartu ir vaidindama nusisukusią, tiriančią, laukiančią, matuojančią, matuojamą, prislėgtą, liudijančią, liūdinčią merginą-moterį. Ir besikeičiančią – dešimtajame dešimtmetyje kūnas ima prarasti stangrų jaunystės liaunumą, darosi toks, kokį vizualinė kultūra atmeta kaip neišvaizdų.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 28 d.

Greta Alice: „Vilniaus pokeris“

Grafika

Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ – 1989 m. pasirodęs kūrinys, šiandien pripažįstamas vienu svarbiausių šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, taip pat – vienu pirmųjų itin kritiškų liudijimų apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje ir Lietuvos okupaciją. Romanas dėl jame vaizduojamos erotikos iki šiol yra žinomas kaip itin skandalingas ir šokiruojantis.

Greta Alice kūriniui skirtą parodą pirmą kartą pristatė Vilniuje pernai rudenį. Autorės teigimu, jos iliustracijos, kaip ir Gavelio knyga, sulaukia dvejopų reakcijų: palaikymo arba pasipiktinimo, nors šis, tiesa, retai išsakomas atvirai.
„KKKC“ veikia iki liepos 28 d.

„Klaipėdos architektūra 2018. Kontekstas“

Kita

Pagrindinė parodos dalis – architektų metinės produkcijos apžvalga. Jos temos – architektūros konkursai, projektai, realizacijos, akademiniai darbai. Eksponuojami Klaipėdai parengti ir įgyvendinti projektai, taip pat Klaipėdos miesto architektų darbai kituose Lietuvos miestuose, tapę respublikinių architektūrinių konkursų laureatais.
„KKKC“ veikia iki liepos 28 d.

Angelina Banytė: „Monumentalumas tyloje“

Tapyba

LDS Klaipėdos skyriaus kuruojama paroda „Monumentalumas tyloje“ skirta pristatyti menininkės Angelinos Banytės (g. 1949) monumentaliąją kūrybą. Per keturis kūrybinio darbo dešimtmečius, prabėgusius Klaipėdoje, A. Banytė sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos objektų, kai kuriuos – kartu su bendraautoriais. Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1000 kv. metrų plotą ir tai yra parodos „Monumentalumas tyloje“ kertinė ašis.

A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausiai yra Vakarų Lietuvoje (Klaipėdoje, Palangoje, Juknaičiuose), taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų jau prašosi restauravimo, todėl ypač svarbus tampa jų užfiksavimo, pamatymo šiuolaikiniame kontekste aspektas. XX a. antroje pusėje freskomis gausiai dekoruoti visuomeniniai pastatai. Joms būdinga sąlygiška daugiaplanė erdvė, daugiafigūrės kompozicijos, freska derinta su kitomis technikomis, dažniausiai sgrafitu. Tačiau ši informacija šiandien labiau žinoma tik siauram meno žinovų ratui arba žmonėms, įgijusiems patirties gyvenant tarp jų – tarp freskų.
„KKKC“ veikia iki liepos 28 d.

Juozapas Miliūnas: „Tolumos“

Keramika

Juozapo Miliūno kūrybos darbų paroda Vytauto Valiušio keramikos muziejuje. Birželio 29 d. 16 val. parodos ir albumo „Juozapas Miliūnas. Tolumos“ pristatymas. Dalyvauja leidinio sudarytojai.
„Vytauto Valiušio keramikos muziejuje“ veikia iki liepos 27 d.

51-oji Lietuvos karikatūrų paroda „Rinkis čia“

Kita

Tautinės muzikos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12, Kaunas) atverta 51-oji Lietuvos karikatūrų paroda „Rinkis čia“, kurioje lankytojai gali išvysti beveik 100 nusišypsoti ir susimąstyti verčiančių darbų.

Rinkimai į valstybės tarnybas ir įvairius atsakingus postus mūsų šalyje yra reikšmingas įvykis, o išrinktiesiems – svarbus bei atsakingas darbas, reikalaujantis žinių ir patirties. Padarytos klaidos brangiai kainuoja, todėl yra manančių, kad politikoje juokauti negalima.

Laužant šį stereotipą, karikatūristai nusprendė į tai pažiūrėti su humoru ir satyra. Taip ir kilo mintis surengti karikatūrų parodą „Rinkis čia“.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki liepos 27 d.

„Choras, pakerėjęs pasaulį“

Fotografija, Kita

Kilnojamoje parodoje eksponuojamos fotografijos, koncertų programos, afišos, dokumentai iš Kauno miesto muziejaus fondų, Kauno valstybinio choro ir maestro P. Bingelio asmeninio archyvų. Parodoje pateikiamos muzikologų, kompozitorių, dirigentų citatos, įvertinančios KVCH profesionalumą ir unikalumą, choro vadovo ir choristų prisiminimai. Ekspoziciniai stendai iliustruojami gastrolių žemėlapiais, koncertų diagramomis.
„Kauno valstybinėje filharmonijoje“ veikia iki rugsėjo 30 d.

Klemenso Kupriūno ekslibrisų paroda

Grafika

Paroda skirta poeto Alfonso Nykos-Niliūno 100-osioms gimimo metinėms.
„Utenos kultūros centro dailės galerijoje“ veikia iki rugpjūčio 1 d.

Raimondas Paknys: „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“

Fotografija

Šioje parodoje eksponuojamas buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės, vadinamosios Abiejų Tautų Respublikos, teritorijoje (Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje) per šimtmečius išsibarstęs architektūros paveldas, atskleidžiama šiandieninė nykstančių bažnyčių, pilių, dvarų sodybų situacija. Tai tęstinis leidėjo ir fotografo R. Paknio parodų ciklo „Išlikęs laikas“ projektas. Įgyvendintų projektų sėkmė rodo dabartinės Lietuvos visuomenės norą domėtis Abiejų Tautų Respublikos istorija ir puoselėti jos istorinę atmintį. Autorius kuria meniškus, istorinės romantikos kupinus vaizdus, kartu ragina atkreipti dėmesį į per šimtmečius deformuotą ir su kiekviena diena vis labiau nykstantį senosios Lietuvos architektūros paveldą: bažnyčias, koplyčias, vienuolynus, dvarus, jų interjerus ir eksterjerus.
„Valdovų rūmuose“ veikia iki rugsėjo 1 d.

„Meno celės '19“

Tapyba, Grafika, Skulptūra ir instaliacija, Kita

„Meno celės“ – tai kasmetinis, jau ilgametes tradicijas turintis Vilniaus dailės akademijos renginys, pristatomas menų festivalio „Kultūros naktis“ metu. Centrine ašimi tampa parodų salėse „Titanikas“ rengiama paroda, išsitęsianti po visą Vilniaus dailės akademiją bei jos padalinius ir galerijas. Instaliacijos, performansai, koncertai ir kūrybinės dirbtuvės užtvindo Vilniaus dailės akademijos erdves ir kiemus. Tačiau, visų svarbiausia, kad tai viena iš retų progų pamatyti šviežiausius kūrinius, susipažinti su temomis ir procesais, kuriais gyvena jauniausia šalies kūrėjų karta. Parodos dalyviai – bakalauro ir magistrantūros studijų pakopų absolventai.
VDA parodų salėse „Titanikas“ veikia iki liepos 20 d.

„Kraujas ir žemė: tamsūs menai tamsiems laikams“

Kita

Paroda yra metaforiška ir vizuali, „eurazijos“ ir „tarptautinė“, tuo pat metu ir „žemiška“ ir efemeriška. Ja nesiekiama užsiimti „žinojimo gamyba“, „kelti sąmoningumą“ arba „brėžti teritorijas“. Vietoje to, joje pasikliaujama dalyvaujančių menininkų pasiryžimu nukreipti ar sugriauti bet kokį kuratorinį planą savo atviro mąstymo praktikomis. Ji siūlo, kad tapyba gali sukurti mąstymo erdvę, kad filmas geba daugiau nei linksminti bei perduoti idėjas, ir kad performansas yra tinkama medija pasakoti daugialypius pasakojimus.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki rugpjūčio 18 d.

Mindaugas Navakas: „Daiktiškumai“

Kita

Paroda „Daiktiškumai“ – tai kompaktiškas teminis projektas, pristatantis skirtingus pastaraisiais metais plėtotus kūrėjo praktikos aspektus. Parodoje monumentalūs akmens elementai jungiami su smulkesne plastika, kurioje šiuolaikiškai tyrinėjamos sociokultūrinės menininką dominančių medžiagų – atvežtinių egzotiškų granitų, pigių tapetų, guminių užvalkalų, čiužinių ir buitinių rakandų – reikšmės. Mindaugas Navakas lieka prie jį visuomet dominusių temų, tačiau pasitelkia naujausias (akmens apdirbimo) technologijas, taupius ir neįprastus jų panaudojimo būdus, referuodamas į aktualius jų kilmės ir vartojimo socialinius bei ekonominius kontekstus. ŠMC parodoje menininkas atlieka precizišką ir konceptualų minimalistinei skulptūrai būdingų pamatinių skulptūros savybių – medžiagos, tūrio, apimties ir konteksto – tyrinėjimą. Monumentalius savo kūrybos aspektus Navakas pristato kamerinėje interjero situacijoje, suteikdamas žiūrovui galimybę atsirasti specialiai ŠMC Pietinei salei pritaikytoje totalioje instaliacijoje.
„Šiuolaikinio meno centre“ veikia iki rugpjūčio 18 d.

„Fotografijos muziejaus studijos“ mokinių paroda

Fotografija

Saulėtą birželį užbaigdami mokslo metus jaunieji kūrėjai tradiciškai pristato savarankiškai parengtą baigiamąją fotografijos kūrinių parodą. Parodos atidaryme darbų autoriai plačiau papasakos apie kūrybos procesą, pasidžiaugs kūrybinio darbo rezultatais. Per mokslo metus pasiekta pažanga bei įgytos žinios bus patvirtintos „Fotografijos muziejaus studijos“ baigimo pažymėjimais.

Fotografijos muziejuje trečius metus vedamą fotografijos būrelį lanko vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai. Du kart per savaitę muziejuje susirinkę mokiniai, padedami fotografo Edvardo Tamošiūno, mokosi fotografijos pagrindų, įgunda valdyti šiuolaikinę profesionalią fotografijos techniką, dirbti su studijine įranga.
„Fotografijos muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 28 d.

„Vilnius dailėje. 1939–1956“

Tapyba

Vilnius įvairiais laikotarpiais meno kūriniuose ne kartą įvairiais aspektais buvo pristatomas visuomenei. Šios parodos tikslas yra parodyti miestą sunkiais karo ir sudėtingais pokario metais, apimant 1939–1956 m. laikotarpį. Paroda siekiama atskleisti, kokį Vilnių matė, kaip jį vaizdavo tuo metu sostinėje ypač sunkiomis sąlygomis gyvenę ir kūrę menininkai.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

Indrė Šerpytytė: „From. Between. To“

Tapyba

Serijoje „From.Between.To“ I. Šerpytytė pasitelkia Baltijos regionui būdingas apeigines juostas, sluoksniuodama jas ant paveikslų porėmių. Šie iš tradicinių medžiagų sukurti darbai brėžia regiono bendruomenių sankirtas – raštų motyvai iš vienos šalies yra perskaitomi kitoje ir atskleidžia konflikto naratyvo suvienytų tautų sąšauką. Menininkė taip pat tiria, kaip šių raštų kartotė arba ritmas gali būti suvokiamas it platesnė vizuali kalba, įgalinanti komunikaciją tarp karo paveiktų kultūrų arba kraštų. Lygiai taip pat, kaip kalbinės išraiškos formos sutelkia bendruomenę, vaizdinė medžiaga gali pasitarnauti tarpusavio supratimo procesui.
„Vartų galerijoje“ veikia iki liepos 26 d.

„Kauno (ne)laikinumai“

Fotografija

„Kauno (ne)laikinumai“ – Laikinosios sostinės metams pažymėti skirta paroda, kurioje retrospekyviai pristatomas 1919–1940 m.Kaunas. Po karo Vilnių užėmus bolševikams, o vėliau lenkams, Kaunas nuo 1919 m. sausio tapo laikinąja Lietuvos sostine.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„Arbit Blatas (1908–1999): nuo Kauno iki Niujorko“

Tapyba

Parodoje rodomi svarbiausi dailininko pamėgtų žanrų bei temų atspindžiai įvairaus laikotarpio kūriniuose iš LDM saugomų Arbit Blato kūrinių kolekcijos. Dailininkas atskleidžiamas kaip buvęs puikus peizažistas, portretų kūrėjas, scenos meno mylėtojas. Tarp džiugių, spalvingų paveikslų slėpęs ir skaudžiai išgyventą, tiesiogiai jo tėvus palietusią holokausto dramą.
„M. Žilinsko dailės galerijoje“ veikia iki liepos 28 d.

Jonas Rustemas: „Veneros gimimas“

Tapyba

Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys (Lietuvoje daugiau jų neturime), bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus – tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.
„Vilniaus paveikslų galerijoje“ rodoma iki gruodžio 31 d.

„Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“

Fotografija

Su nekantrumu laukiantiems vasaros ir išsiilgusiems vasaros festivalių atmosferos Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius parengė naują pramoginę erdvę – postfolkloro krypties festivalių parodą „Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“, kurioje kviečia pajusti trenksmingą postfolkloro krypties festivalių ritmą. Parodoje pristatomi penki postfolkloro muzikos festivaliai: „Mėnuo Juodaragis“, „Suklegos“, „Kilkim žaibu“, „Jotvos vartai“, „Saulėtosios naktys“. Eksponuojamos kiekvieno šių festivalių raidą ir savitumą atskleidžiančios fotonuotraukos bei autentiška atributika, lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su juose skambančia muzika ir netgi išmėginti festivalio sceną.
„Kauno miesto muziejuje“ veikia iki gruodžio 31 d.

„Kerinti molio galia“

Keramika

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atsiverianti paroda „Kerinti molio galia“ yra skirta reikšmingam lietuvių profesionaliosios keramikos tarpsniui priminti, kuris siejamas su Kauno „Dailės“ kombinato keramikos skyriuje beveik tris dešimtmečius kurtais mažo tiražo (vos 10 vienetų) dirbiniais.
„Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje“ veikia iki rugsėjo 8 d.

„Gyvūnas – žmogus – robotas“

Tapyba, Grafika, Fotografija, Skulptūra ir instaliacija, Kita

Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, turinčia teisę spręsti visos gyvūnijos likimą. Ar tikrai? Pamažu imama abejoti tokia aiškia atskirtimi. Šiam pokyčiui didelę įtaką daro vis gilėjanti ekologinė krizė, augantis industrinis vartojimas, atsirandančios naujos gyvybės formos ir sparčiai besivystančios technologijos.

Tai paroda apie tapsmą. Kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, kuo jiems tampame mes? Kas išliks, kas laimės ir kas lems ateitį? Santykis su kitomis gyvybės formomis bei žmonių sukurtu dirbtiniu intelektu labai daug pasako apie mus, žmones, todėl MO muziejus kviečia pažinti save iš naujo ir tai patirti būtent MO.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 25 d.

„Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“

Kita

Parodoje „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ pristatomas verslininko Kurto Tilmanso šeimos palikimas. 1906 m. pakviestas dėdės Richardo, jis su žmona Marija atvyko į Kauną. Įsikūręs viloje Smėlio g. 16 (dab. Griunvaldo g.) Kurtas Tilmansas kartu su giminaičiais įsitraukė į miesto gyvenimą, politinę, kultūrinę bei visuomeninę veiklą.

Parodoje eksponuojamos Marijos ir Kurto Tilmansų vilos interjero vertybės – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio pobūdžio rinkinių Lietuvos muziejuose. Jis puikiai iliustruoja XX a. 1–4 deš. pasiturinčių Kauno verslininkų interjerą. Rinkinys reikšmingas istoriniu požiūriu, nes atspindi šeimininkų savimonę, meninius interesus, dvasinius poreikius ir pomėgius. Kaip vieni turtingiausių miestiečių, Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkai, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei. Parodoje eksponuojamas Tilmansų rinkinys, leis prisiminti šeimą, labai ryškiai įsiliejusią į Kauno istoriją.
M. Žilinsko dailės galerijoje veikia iki spalio 20 d.