Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2020 m. gegužės 3 d. portale vilniausgalerija.lt
Daug kam nežinomas, bet nepaprastai gražus ir įdomus Nacionalinis Hortobadžio parkas įsikūręs rytinėje Vengrijos dalyje, Didžiojoje lygumoje. Hortobadis nacionaliniu parku (pirmuoju Vengrijoje) buvo paskirtas 1973 m. ir yra didžiausia saugoma teritorija Europoje, itin turtinga folkloro ir kultūros istorija. Manoma, kad šios stepės išsilaikė iki šių dienų todėl, kad buvo nederlingos ir čia nevyko žemdirbystė. Užtat Didžioji Vengrijos lyguma daugiau nei 2000 metų buvo įvairių gyvulių ganytojų, klajoklių prieglobstis, ko gero, geriausiai žinomas dėl čia įsikūrusių klajoklių-kaubojų ir jų prižiūrimų arklių kaimenių, apie kurias plačiau papasakosime kiek vėliau. Parke išlikę čia gyvenusiųjų laidojimui supilti piliakalniai, vietinių vadinami „kurgans“, galima rasti ir svarbių XVIII-XIX amžiaus statinių, pavyzdžiui, tiltų.
Nacionalinis Hortobadžio parkas, be jokios abejonės, labiausiai lankomas dėl nuostabios savo gamtos. Čia besidriekiančiose stepėse seniau gyveno tokie gyvūnai kaip vilkai, grifai, pelikanai. Daugumą jų galima išvysti Hortobadyje įsikūrusiame laukinių gyvūnų parke. Daugybę gyvūnų galima išvysti ir laisvėje, saugomuose parko plotuose. Tai – stepėse besiganantys buivolai ir jaučiai, šernai, avys, laukinės katės, lapės, dangų raižantys ereliai, Prževalskio arkliai. Šiuos gyvūnus galima išvysti leidžiantis į turistų ypač pamėgtą safarį, kuriame gyvūnija stebima įsitaisius ant visureigio sėdynės.
Hortobadžio parkas ypač žymus dėl laukinių Prževalskio arklių. Iš tiesų, ši arklių rūšis natūraliai paplitusi centrinės Azijos stepėse, tačiau yra nykstanti, tad ilgainiui buvo nuspręsta šiuos arklius dirbtinai apgyvendinti ir kitose vietovėse. Kadangi Hortobadžio stepės arkliams puikiai tiko, jie buvo čia pergabenti iš įvairių Europos nacionalinių parkų ir net zoologijos sodų. Arkliai taip puikiai prigijo naujoje vietovėje, kad netgi teko kiek pristabdyti jų populiaciją ir gyvūnus išvežti į kitus parkus ir net į pačią Mongoliją!
Visgi arkliais ir žirgais per stepę keliaujantys ir joje gyvenantys žmonės naudojosi daug anksčiau, nei čia buvo atgabenta ši rūšis. Parke galima išvysti ir puikiai treniruotą vengrų žirgų veislę bei jų ganytojus, regione savo svarba prilygstančius Amerikos kaubojams. Dėl praeityje apylinkėse siautėjusių plėšikų buvo būtina arklius tinkamai išdresuoti. Pavyzdžiui, arkliai buvo pratinami prie ginklų šūvių ir iki šių dienų treniruojami, kad prireikus pagal komandą atsigultų, taip juos paslepiant tarp pievos žolių. Įvairių arklių ir jų ganytojų atliekamų triukų galima išvysti ir šiandien, pasirinkus išvyką arklių traukiamu vežimu su parodomąja programa.
Hortobadžio parko centre galima rasti ir kaimelį, per kelias valandas lengvai iš Budapešto pasiekiamą autobusu ar traukiniu. Atpažįstamas iš įspūdingo devynių arkų tilto, lankytojus kaimelis nustebins savo galimybėmis. Viena jų itin patiks maisto gurmanams. Tai – Hortobadžio karčema, savo galutinę išvaizdą ir dydį įgavusi dar XIX amžiuje. Kaip ir dauguma to meto karčemų, ši taip pat buvo pastatyta netoli tilto ir pagrindinių kelių, taip suteikiant patogesnę galimybę joje apsilankyti keliaujantiesiems pro šalį. Būtent XIX amžiuje čia išdygo 167 m ilgio devynių arkų tiltas, tapęs svarbiu įvykiu visoje apylinkėje. Tilto dėka vyko intensyvesnė prekyba, mugės, per jį buvo varomi gyvuliai. O po kiekvieno svarbesnio sandėrio buvo švenčiame stiklus sudaužiant būtent minėtoje karčemoje. Pasistiprinus ir paragavus senoviškų valgių galima apsilankyti anksčiau minėtame gyvūnų parke, apsipirkti kaime įsikūrusiose krautuvėlese ir apžiūrėti amatininkų darbus. Norintys geriau susipažinti su piemenų-klajoklių gyvenimo būdu turėtų apsilankyti ir Piemenų muziejuje. Čia galima išvysti rankomis siūtus darbo drabužius, įrankius ir gražiai dekoruotus asmeninio naudojimo daiktus. Vos už keleto kilometrų įsikūręs ir vienas svarbiausių arklių ir žirgų veisimo centrų. Jame lankytojai kviečiami pajodinėti, pamatyti profesionalius žirgų pasirodymus ar su arklių traukiamu vežimu leistis į pažintinę kelionę po parką.
Po nacionalinį parką keliauti siūloma ne tik arklių traukiamu vežimu ar visureigiu, bet ir traukiniu. Pasirinkę tokį kelionės būdą galės pamatyti čia tyvuliuojančius žuvų tvenkinius, buivolus, o svarbiausia – daugybę paukščių. Juos iš arčiau stebėti galima ir kiek vėliau pasirinkus dviračių ar pėsčiųjų takus. Perintys paukščiai parke atranda ramybę ir saugumą, o migruojantys – salelę pailsėjimui. Pavyzdžiui, rugsėjo–lapkričio mėnesiais čia pasirodo tūkstančiai migruojančių gervių ir laukinių žąsų. Šį parką, dėl daugybės paukščių rūšių itin pamėgę ir gamtos fotografai, gaudantys išskirtinius kadrus, kurių Hortobadyje apstu. Verta pasidomėti ir valčių turais po gretimas upes – tai dar vienas būdas pažinti parką ir atsipalaiduoti gamtos apsuptyje. Parke apsilankyti bus įdomu ir naktį – kadangi parkas nutolęs nuo miestų, čia atsiveria itin žvaigždėtas, gilus dangus, organizuojami žvaigždžių stebėjimo užsiėmimai.
Daugiau rubrikos UNESCO įrašų rasite čia.