DAUGIASLUOKSNIS, FANTASMAGORIŠKAS IR PROVOKUOJANTIS ROMANAS, SKATINANTIS SUSIMĄSTYTI APIE LAISVĘ IR ŽMOGIŠKUMĄ
Utopinė-distopinė ateitis be galo išpuoselėtoje Danijos Lolando saloje, kurioje gyvena tik turčiai ir garsenybės – bendruomenė, suburta tarptautinį pripažinimą pelniusių mokslininkų ir investuotojų, mėginančių derinti idealiausius ir patraukliausius senojo pasaulio gyvensenos elementus su naujausiais technologiniais pasiekimais.
Pagrindiniai herojai – į šį nuošalų dronais saugomą gamtos kampelį atsikraustę įnoringas, išpaikęs dailininkas Kristianas, galerininkas Sty (kadaise buvęs pankas, o galerininku tapęs jau vėliau per virtinę laimingų atsitiktinumų ir iki šiol apie meną iš tiesų mažai ką nutuokiantis), jo žmona, smegenų tyrinėtoja Elizabet, dirbanti čia veikiančioje laboratorijoje, kurioje atliekami bandymai su gyvūnais. Sty ir Elizabet idealistė dukra Ema tuo metu savanoriauja viename danų išpirktame mieste Mozambike, į kurį Danija, po eilinės teroristinių išpuolių virtinės, sumanė deportuoti visus nepageidaujamus imigrantus ir pabėgėlius iš musulmoniškų šalių. Dar du labai svarbūs veikėjai – minėtos šeimos šuo ir jo draugas šarkiukas (abu protauja ir kalba), kurie bando susigaudyti keistame pasaulyje ir suderinti instinktus su intelektu.
Kasparas Collingas Nielsenas (g. 1974) – vienas originaliausių šiuolaikinių danų prozininkų, pelnęs ne vieną apdovanojimą savo gimtinėje, įvertintas ir užsienyje (romanas „Europos pavasaris“ 2019-aisiais įtrauktas į trumpąjį geriausių verstinių knygų, pasirodžiusių Prancūzijoje, sąrašą Prix du Livre Inter). Dėl savito fantasmagoriško stiliaus, žaižaruojančios vaizduotės, vizionieriško provokatyvumo ir socialinių skaudulių pagaulaus demaskavimo autorius neretai pavadinamas „daniškuoju Micheliu Houellebecq’u“, vis dėlto šis panašumas tik dalinis – šiaip ar taip, Nielsenas yra savitas, taip pat išskirtinio talento autorius, gebantis įtaigiai filosofiškai fantazuoti ir pasižymintis puikiu groteskišku humoru.
