Roland Barthes paskutinė knyga „Camera lucida“ (1979), tebėra įtakingiausias fotografijos fenomeno aiškinimas. Galbūt tai lemia tvirtas autoriaus apsisprendimas ieškoti atsakymo į klausimą „kas yra fotografija?“ nemeluojant sau, kad ir kokia kankinanti būtų žvilgsnio į mylimų žmonių atvaizdus analizė. Įprasti tyrimo metodai čia netiko, todėl Barthes ėmėsi kurti naują „mokslą vienam objektui“ rizikuodamas kalbėti balsu, kurio niekas nesupras. Atmetęs kultūros ir mokslo tiesas, jis užčiuopė skirtumą tarp tik sudominančių ir iš tiesų užburiančių vaizdų. Bet tai – tik pirmas tyrimo žingsnis. Žiūrėdamas į neseniai mirusios motinos fotografijas, Barthes atskleidė kiekviename vaizde glūdintį laiko paradoksą, iš proto varančią įtampą tarp būties ir nebūties. Suprasti fotografiją yra viena, tačiau pagrindinis Roland Barthes tyrimo tikslas – perprasti savo paties prigimtį. Knygoje analizuojamos laiko, atminties, tapatybės ir mirties temos. Mirtis knygoje, ko gero, viena labiausiai dominuojančių temų. Roland Barthes vysto mintį, kad nepaisant nuotraukos panašumo į gyvenimą, deja, ji negali grąžinti prabėgusio ar pratęsti mums skirto laiko.
„Camera lucida: pastabos apie fotografiją“ galime vadinti ir knyga apie fotografiją, ir filosofine knyga, ir asmenine rašytojo patirtimi, kurioje atsispindi meilė ir sielvartas – visi apibūdinimai būtų teisingi.
Roland Gérard Barthes (1915-1980) – žymus prancūzų literatūros teoretikas, filosofas, kritikas ir semiotikas. Roland Gérard Barthes nagrinėjo daugybę sričių ir plėtojo struktūralizmo, semiotikos, socialines, dizaino ir kitas teorijas. Filosofas Sorbonos universitete studijavo Antikos mokslus. Vėliau mokėsi filologijos, leksikologijos ir sociologijos. Autorius rašė žurnalui „Les Lettres Nouvelles“, taip pat leido savo knygas. „Camera lucida: pastabos apie fotografiją“ – paskutinė autoriaus knyga (1980-tais metais jis mirė patyręs didžiules traumas avarijoje). Fotografija filosofą domino ir seniau. Šia tema jis buvo parengęs ne vieną tekstą.
