Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. kovo 6 d. 20:32
„Nesijaučiam toli“: menininkė Ieva Mediodia (Niujorkas, JAV)

Menininkė Ieva Mediodia. Niujorkas, 2018 m. ǀ Arūno Baltėno nuotr.

„Vilniaus galerija“ tęsia fotografo Arūno Baltėno foto apybraižų ciklą „Nesijaučiam toli“. Kiekvieną savaitę jūsų lauks vis nauja pažintis su fotografo sutiktais ir įamžintais žmonėmis. Šįkart susipažįstame su Niujorke gyvenančia menininke Ieva Mediodia.

„Su dailininke Ieva Mediodia susitikome paskutinį mano viešnagės Niujorke vakarą. Nebeužteko laiko aplankyti jos studijos, kuri gerokai į šiaurę nuo miesto, tad susitikome vėlai vakare prie metro stotelės, kur ir nufotografavau ją besišypsančią.

O po to, nusipirkę vyno, patraukėme pas Julių Ludavičių. Jo jauki studija-butas – nepaprastas traukos taškas. Tas paskutinis vakaras kažkuo priminė pasisėdėjimus aštuoniasdešimtaisiais praeito tūkstantmečio metais, kai niekas neskaičiavo ir nebrangino savo laiko“, – sako A. Baltėnas.

Niujorkas, 2018 m. ǀ Arūno Baltėno nuotr.

Menininkė Ieva Mediodia. Niujorkas, 2018 m. ǀ Arūno Baltėno nuotr.

Susiję:

– Gyvenu viską matydama per meno prizmę. Gerai jaučiuosi ten, kur ramu ir saugu. Ten galiu kurti. Aišku, sąlygų kūrybai yra visur. Negaliu sakyti, kad Amerika yra „pažado žemė“. Yra iššūkių. Kaip ir kitur.

Iš Vilniaus į Niujorką atvykau 1996 metais. Norėjau studijuoti tapybą, įstojau į Hunter College. Po studijų Lietuvoje buvo įdomu, kaip yra čia. O čia viskas kitaip – prieš 22 metus buvo labai didelis skirtumas. Man tos studijos atrodė kaip integracija, vis tiek planavau ilgiau čia pabūti. Ir užsibuvau. Jau 22 metus.

Mano darbus mato ir amerikiečiai, ir lietuviai. Per tą laiką bendradarbiavau su keletu galerijų, buvau ir Chelsea. Mano darbus rodė ir Prancūzijoje, ir Italijoje. Buvo laikas, kai ir Lietuvoje gana dažnai juos parodydavau.

Menininkė Ieva Mediodia. Niujorkas, 2018 m. ǀ Arūno Baltėno nuotr.

Niujorkas, 2018 m. ǀ Arūno Baltėno nuotr.

Yra buvę ir kūrybinių pertraukų, bet kur begyvenčiau, visada stengiuosi turėti erdvę, skirtą studijai. Tai mažesnę, tai didesnę.

Būdavo momentų, kai galėjau gyventi iš savo kūrybos, bet dažniau turiu pati ją paremti. Dirbu freelancere, dabar – su kino studijomis. Jie tai vadina scenic artist. Vis bandau susirasti darbą, kuriame galėčiau realizuoti savo sugebėjimus, tai, ko išmokau Dailės akademijoje.

Į Lietuvą parvažiuoju kiekvienais metais, kartais net dukart metuose, parsivežu ir dukrą. Visokių planų turiu, taigi ryšys yra.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!