Kairėje – Algirdo Markevičiaus nuotr. (realisbeautifulstock.lt) | Viduryje – Birutės Simanavičienės nuotr. (realisbeautifulstock.lt) | Dešinėje – Molėtų TVIC nuotr.
Lietuva – ne tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai. Turime be galo daug mažesnių miestų ir miestelių, kuriuose slepiasi ne vienas įdomus objektas. Šiuos miestus, greičiausiai, puikiausiai žinote, esate juos pravažiavę ar valandėlei juose stabtelėję… O kada paskutinį kartą į šiuos miestelius važiavote tikslingai, norėdami juos atrasti ir patyrinėti? Vasara – puikus metas tai padaryti!
5. Molėtai
Nors Molėtų apylinkės (observatorija, Labanoro giria, Labanoro bokštas ir garsieji ežerai) daug kam atrodo jau puikiai pažįstamos, tikrai dar ne visi atrado, koks perlas yra pats Molėtų miestelis. Juk net prie trijų ežerų ir vienos upės prisiglaudę Molėtai yra viena labiausiai su vandeniu susijusių gyvenviečių Lietuvoje. Dar visai neseniai valčių ežeruos čia būdavo kone daugiau negu gatvėse mašinų, o vietoje garažo kiekvienas namas turėjo savo lieptelį ar bent jau savo valtį. Šios dvasios kažkiek galite pajausti ir šiandien.
Molėtų TVIC nuotr.
Molėtų TVIC nuotr.
Ar žinojote, kad net nuo 1998 m. Molėtuose dygsta skulptūrų parkas? Didžioji šio parko dalis driekiasi jaukia krantine ar net žalio beržo burėmis kyšo iš vandens. Šiek tiek nuklyskime į miesto paribius, kur tyvuliuoja ypatingo skaidrumo Luokesos ežeras, puikiai žinomas Europos archeologų bendruomenei. Juk būtent čia prieš maždaug 2500 metų ant medinių polių gyveno mūsų protėviai. Pasivaikščiokite kamerinėmis Molėtų pakrantėmis! Perimetru apėjote visus ežerus ir vis dar negana? Sukite į pagrindinę Molėtų arteriją (Vilniaus g.) ir ieškokite tarpukarinės Nepomuko skulptūros, garsiųjų raudonų plytų namelių ar iš tolo bokštais mojuojančios Molėtų bažnyčios!
Daugiau skaitykite čia.
4. Ukmergė
Algirdo Markevičiaus nuotr. (realisbeautifulstock.lt)
Ukmergė – vienas gražiausių kamerinio mastelio Lietuvos miestų. Čia išliko gana nemažai senamiesčio, kuris sufleruoja, kad XIX-XX a. pr. Ukmergė buvo augantis ir svarbus miestas. Ukmergė taip pat apdovanota ir dailiu landšaftu: pro ją paslaptingai vingiuoja Šventoji bei jau minėtas Ukmergės upelis, virš upių vingių romantiškai tiesiasi maži mieli tiltukai, o ir taip kalvotoje panoramoje didingai stiebiasi ir įspūdingas piliakalnis. Pačioje jo papėdėje – medinė Švč. Dievo motinos Užtarėjos sentikių cerkvė, statyta dar 1873 m.
Kitas objektas – Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – statyta XIX a. pr. (nors tarpukariu perstatyta) turi ir neoklasicizmo, ir baroko bruožų, o jos visuma tikrai verčia praleisti ne vieną minutę tyrinėjant tiek eksterjerą, tiek interjerą. Šalia pagrindinės arterijos (A6 kelio) drąsiai stovinti Šv. Trejybės bažnyčia taip pat gana išskirtinė – formos išduoda, kad seniau čia buvusi cerkvė. Keliaujant giliau į senamiestį – ir įspūdingas Didžiosios sinagogos pastatas, primenantis, kad seniau Ukmergėje buvusi itin didelė žydų bendruomenė. Vienas iš jos atminimo ženklų – sieną Gedimino gatvėje puošiantis Jurgio Tarabildos piešinys „Žydų krautuvininkas“.
Gintaro Vitulskio nuotr. (realisbeautifulstock.lt)
Gintaro Vitulskio nuotr. (realisbeautifulstock.lt)
Daugiau skaitykite čia.
3. Rokiškis
Rokiškyje ir aplink jį – gausu įvairiausių įdomių objektų: Rokiškio dvaras, Izenbergo dvaras, Salų dvaro sodyba, Bobriškio cerkvė ir t.t.! Jeigu vyksite į Rokiškį ir atidžiai dairysitės aplinkui, ko gero, pastebėsite ir vieną įdomią tendenciją: kuo arčiau Rokiškio, tuo daugiau namų puošia margaspalvės, tartum antram gyvenimui prikeltos langinės. Nors spalvingos langinės – išskirtinis Aukštaitijos regiono bruožas, jau XX a. pabaigoje jis buvo beveik visiškai išnykęs.
Savotiška langinių revoliucija Rokiškio krašte prasidėjo vietinio menininko Arūno Augučio dėka: pastebėjęs kelias apleistas, tiesiog akyse dylančias šio miesto langines, kūrėjas nusprendė joms įkvėpti naujos gyvybės spalvingais piešiniais. Taip jau išėjo, kad gyvybės gūsis tvokstelėjo ne tik šioms kelioms laimingosioms langinėms, bet ir visam Rokiškiui: idėjai pasiteisinus, gimė tarptautinis pleneras, kurio metu profesionalūs menininkai puošia langines jau 17 metų.
Birutės Simanavičienės nuotr. (realisbeautifulstock.lt)
Arūno Augučio ir Arūno Uoginto tapytos langinės (2018 m.)
Jeigu norite pamatyti kuo daugiau kalbančių langinių, geriausia pasivaikščioti po Rokiškio centrą: Respublikos, Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatves, taip pat Obelių miestelį, Jurgiškių, Kamajų, Antakriaunių, Bajorų, Salų, Šetekšnų kaimus.
Daugiau skaitykite čia.
2. Pasvalys
Nedideli dailūs tilteliai, krantine nusidriekę medinukai ir nostalgiškos vietinių legendų skulptūros – regis, Pasvalys savyje talpina tiek romantikos, kad jos užteks ne tik vietiniams, bet ir užklydusiems į svečius. Ypatingą Pasvalio aurą sukuria ir tai, kad Pasvalys yra senas miestas: įsikūręs tarp derlingų žemių ir šalia judraus kelio į Rygą, jis visada traukė dėmesį, o tarpukariu buvo ir apskrities centras.
Pasvalys.
Kaip Kaunas įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, taip Pasvalys įsikūręs santakoje Svalios ir Lėvens. Ir nors šios upės daug mažesnės nei Nemunas ir Neris, būtent Pasvaliui jos davė labai daug: mažesnioji, po tilteliais romantiškai vingiuojanti Svalia suteikė Pasvalio vardą, o didesnysis Lėvuo – dailius krantus, palei kuriuos driekiasi senoji miesto dalis. Kadaise per Lėvenį ėjo ir dailus medinis tiltas, kurio atminimui šiandien išsaugota viena jo atramos dalis, o ant jos praeivių laukia gana neįprasta muzikinė skulptūra pavadinta „Antanėliu“. Be romantikos, Pasvalys turi ir šiek tiek egzotikos: juk čia, smegduobių krašte, įkurtas bene vienintelis pasaulyje smegduobių parkas, po kurį, kaip juokauja vietiniai, gali pasivaikščioti kiekvienas svajojantis prasmegti kiaurai žemę.
Daugiau skaitykite čia.
1. Alytus
„Ir štai gal prieš penkerius metus pagaliau ištyrinėjau Alytų. Ištyrinėjau ir pamačiau… Oho! Pamačiau Nemuną, pamačiau nesibaigiančius pušynus, pamačiau šlaitais pabirusius medinukus, pamačiau nuostabius dviračių takus, įspūdingus piliakalnius, pamačiau… miestą – kurortą! (Alytus tarpukariu netgi turėjo tokį statusą.)“ – pasakoja žurnalistė Rūta Vyžintaitė Lajienė.
Alytus – viena gražiausių urbanistikos ir gamtos dermių Lietuvoje, kur kasdien bėgdamas Nemuno pakrante gali pamiršti, kad esi ne Birštono ar Druskininkų kurortuose (juk parkai ir miškai čia užima net apie 30 proc. miesto ploto). Nepaisant to, kad senasis miesto centras per karą labai smarkiai sunaikintas, būtent Nemuno ir jį supančių miškų dvasia išlaiko Alytų gyvą, romantišką ir šviesų, na, o labai norintiems istorinių ženklų, jų tikrai galima surasti.
Baltosios rožės tiltas | V. Kuchalskio nuotr.
Baltosios rožės tiltas | Erikos Avižienienės nuotr.
Be abejonės, verta pamatyti ir išvaikščioti Alytaus piliakalnį, pasigrožėti nuo jo matomomis panoramomis. Rekomenduojama aplankyti ir dvi bažnyčias (medinę Šv. Angelų sargų kairiajame krante ir mūrinę, klasicistinę Šv. Liudviko dešiniajame), net kelias istorines aikštes ir išlikusią istorinę miesto dalį kairiajame Nemuno krante. Na, o vienas alytiškių labiausiai pamiltų (ir išties labai gražus) pasivaikščiojimo maršrutas veda palei Nemuną link aukščiausio Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tilto.
Daugiau skaitykite čia.
Linkime (iš naujo) atrasti gražiausias Lietuvos vietas! Daugiau apie įvairius šalies objektus skaitykite čia.
