Parodos pavadinimo žodžiai homonimai – tarsi dialogas tarp jūros (jūra) – ryškaus elemento M. K. Čiurlionio kūriniuose ir japonų kalbos žodžio yura (virpėjimas / drebulys) – aliuzijos į fotografo kūrybą. Sudėtingame nūdienos pasaulyje, globalių krizių, karo ir klimato kaitos fone ši fotografijų paroda kviečia užmegzti ryšį su Gamtos stiprybe ir jos alsavimu.
Tylūs Kodo Chijiiwos fotografijų vaizdai rezonuoja su M. K. Čiurlionio (1875–1911) paveikslais. Svarbu pažymėti, kad japonų fotografas nepažinojo lietuvių menininko kūrybos, kai 2015 m. kilusio taifūno metu pradėjo kurti fotografijų ciklą Yurameki (drebulys/ virpėjimas). Tada jis sumanė panaudoti dvigubos ekspozicijos techniką Rolleiflex fotoaparatu, bandydamas užfiksuoti vandenyno paviršiaus šėlsmą, vėjo energiją, laikinumo pastovumą.
Ukyo-e – plaukiančio pasaulio paveikslų – japonų grafikos atspaudų, kurie XIX a. pabaigoje darė įtaką Europos menui, idėja tam tikra prasme įgyvendinama Chijiiwos fotografijų serijoje Yurameki – virpantis / banguojantis pasaulis. Šios senos japonų tradicijos vertas tęsėjas Kodo Chijiiwa taip pat tyrinėja jūrą, savo fotografijose taikydamas mažytes chromatinių tonų variacijas, išryškina subtilią ribą tarp vandens ir oro. Parodoje eksponuojamuose triptikuose vandenynų tema juntame menininką dominančią be paliovos kintančią stichijų dvasią, jūros kvėpavimą, ugnies šokį ar medžių siūbavimą, taip nejučia atsiskleidžiant sąsajoms su Čiurlionio kūryba.
Chijiiwos fotografijoje pabrėžiamas keturių stichijų – žemės, vandens, oro ir ugnies – egzistavimas. Vanduo vaizduojamas visomis jo būsenomis – kaip skysta, kieta, dujinė materija; nenutrūkstama gyvybės tėkmė tampa jo kūrybos leitmotyvu. Nematerialiojo pasaulio vaizdavimas – rimtas iššūkis menininkui: oras, vėjas ir šviesa, tarpininkai tarp dangaus ir žemės, tarpplanetinės vibracijos; vulkanų garai ir purslų prisodrintas vėjas padeda fotografui suvokti elementų medžiagiškumą.
Serijoje Yurameki (Drebėjimas) fotografas perteikia neįtikėtiną taifūno energiją. Tokia pati jėga juntama Čiurlionio audringo vandenyno vaizdavime, suponuojančiame Perkūno – griaustinio dievo buvimą.
Serijoje Gata Chijiiwa fiksuoja pėdsakus, paliktus jūros, kai ji, nurimusi po savo šėlsmo, išdžiūsta saulėje. Fantastiškas jūros dugnas su atoslūgio metu atsiradusiais įtrūkimais – tarsi įspėjamieji ženklai ateities visuomenei. Kaip mozaikos teseros jie primena japonišką keramikos techniką raku ir perteikia bendrą žemės, ugnies ir vandens istoriją.
Kodo Chijiiwa iliustruoja, kad gamta – unikalus pulsavimas, kuriame susijungia žmogus ir visata, kad viskas, ką vienija daugialypė gyvenimo įvairovė, yra susiję. Jis kviečia mus keliauti nenutrūkstamoje materijos metamorfozių tėkmėje ir pasinerti į tylos gelmes.
Kuratorė Yolita René-Šegždaitė
Parodos organizatorius: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos kuratorė Yolita René-Šegždaitė
Paroda veiks: 2023 06 29 – 2023 09 03