Algimantas Švėgžda, „Mėlyna bonka“
Pasibaigus Pasaulio krepšinio čempionatui, užviręs azartas keliasi į meno erdves: jau kito mėnesio pradžioje vyksiantis LIX Vilniaus aukcionas šįkart meno gerbėjams pasiūlys įspūdingą kolekciją, kurioje lyderių pozicijas užima ne, kaip jau buvo įprasta, pavieniai autoriai ar kūriniai, o stipri ir ypatinga autorių rinktinė. Spalio 4 d. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10, Vilnius) vyksiančiame aukciono renginyje jų laukia lemiamos kovos.
„Išties šio aukciono kolekciją galima palyginti su galinga krepšinio rinktine: šį kartą čia nėra vieno išskirtinio autoriaus ar kūrinio – visas rinkinys „žaidžia“ tarsi komanda rudeniškai smagų žaidimą. Jei reikėtų palyginti šią kolekciją su krepšiniu ir perkelti į žaidimo aikštelę, neabejoju, kad vidurio puolėjų pozicijose čia tikrai atstovautų tokių autorių, kaip Adomo Galdiko (1893–1969), Kazio Šimonio (1887–1978), Zigmo Petravičiaus (1862–1955), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Jono Čeponio (1926–2003), Vinco Dilkos (1912–1997), Leopoldo Surgailio (1928–2016) ir panaši kūryba. Sunkiojo krašto puolėjo pozicijose atsidurtų rubrika „In focus“ ir du autoriai Algimantas Švėgžda (1941–1996) bei Rūta Katiliūtė, atitinkamai lengvojo krašto puolime arba įžaidėjų pozicijose „žaistų“ užsienio šalių autoriai, tokie kaip Salvador Dali (1904–1989) ar Theo Tobiasse (1927–2012). Nestandartinio krašto puolėjo pozicijas skirčiau kolekcijoje esančioms knygoms ir ypatingai rašytojo Valdo Papievio sukurtai šiųmetei kolekcinei retenybei „Ėko“. O gynyba, žinoma, būtų patikėta Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807), Kazimiero Stabrausko (1869–1929) ir Elenos Romerytės (1860–1946) kūrybiniam trio“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Adomas Galdikas, „Būrėja“
Tradiciškai šio Vilniaus aukciono kolekcija suskirstyta į dešimt temų, o iš viso ją sudaro 140 lotų – tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros, knygos ir kitos kolekcinės lituanistinės vertybės. Pirmosios dvi rubrikos „In focus“ skirtos dviems išskirtiniams ir meditatyviems autoriams – R. Katiliūtei ir A. Švėgždai. Beje, daugiau kaip dvi dešimtys pastarojo dailininko kūrinių atkeliavo iš namų, tiesiogiai susijusių su šio kūrėjo mūzomis, ir atspindi itin retą bei trumpą Londono kūrybos laikotarpį.
Kolekcijos rubrikos „Lietuvos dailė“, „Išeivijos dailė“ ir „Litvakų dailė“ tiesiog konkuruoja tarpusavyje aukštai vertinamų autorių vardais, tokiais kaip A. Galdikas, K. Šimonis, Z. Petravičius, V. Dilka, J. Čeponis, L. Surgailis, E. Kulvietis (1883–1959), B. Mingailaitė-Uogintienė (1919–1983), N. Arbit Blatas (1908–1999), V. Vizgirda (1904–1993), V. Kasiulis ir kt. Beje, jose patyrusius meno žinovus tikrai nustebins ir atradimai. Vienas tokių – K. Šimonio paveikslas „Mergaitė“ (1939), kuriame vaizduojama rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio dukra Sofija Žukauskaitė-Kuznecovienė. Šeimos draugas K. Šimonis nutapė paveikslą pirmosios komunijos proga (apie tai liudija ir išlikusi analogiška fotografija).
Panašių atradimų meno mylėtojai ras ir „Lietuvos grafikos“ skiltyje. Pavyzdžiui, LVI Vilniaus aukcione susižavėjusieji Kęstučio Grigaliūno nešiojamame molberte įkurdintu mediniu asambliažu „Rugsėjis. Iš „12 dėžučių“ ciklo“ (1991–1992) ir nespėję dėl jo pasivaržyti, šįkart galės atsigriebti – šiame aukcione laukia šį ciklą atkartojantis ir, beje, keliolika kartų mažiau kainuojantis to paties autoriaus šilkografijos darbas „12 dėžučių N°1“ (1991).
Vienas brangiausiai įvertintų LIX Vilniaus aukciono kūrinių – iš žinomos dailininkų giminės kilusios Elenos Romerytės (Helena Römerówna, 1860–1946) kompozicija „Kelias per beržynėlį“. Tai – reta rubrikos „Varia Lituanica“ pažiba, kurią lydi du ypatingi kūriniai: įstabus Mikalojaus Konstantino Čiurliono mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) paveikslas „Kaktusai Palerme“ bei netradicinių matmenų graviūra „Domus Aurea 15-os salės lubų plafonas (Nr. 26)“, sukurta pagal Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) piešinį Romos antikvaro ir leidėjo Lodovico Mirri išleistam freskų albumui Vestigia delle Terme di Tito (1776–1787).
Dalyvių varžytuvių šįkart tikimasi ir rubrikoje „Knygos“, į kurią atkeliavo tokie raritetiniai leidiniai, kaip Juozo Balčikonio spaudu pažymėta Aberto Kojalavičiaus-Vijūko (Vaitiekus Vijūkas-Kojalavičius, Wojciech Wijuk Kojałowicz, 1609 –1677) „Lietuvos istorija“, Juzefo Ignaco Kraševskio (Józef Ignacy Kraszewski, 1812–1887) „Vitolio rauda“ bei numeruotu 17 egzempliorių tiražu su originaliomis Eugenijaus Varkulevičiaus kiekvienam egzemplioriui skirtomis iliustracijomis bei autoriniu Rimos Puniškaitės įrišimu išleista rašytojo Valdo Papievio specialiai šiam leidimui paruošta eilių rinktinė „Ėko“ ir kt.
Susipažinti ar tiesiog iš arčiau apžiūrėti visą Vilniaus aukciono vertybių kolekciją, eksponuojamą Tolerancijos centre, nemokamai bus galima spalio 2–3 d. nuo 10 iki 18 val. ir spalio 4 d. nuo 10 iki 14 val. Ekspozicijos pabaigą vainikuos spalio 4 d. 18 val. vyksiantis LIX Vilniaus aukcionas.
