Lietuvos teatro ir kino legendai Regimantui Adomaičiui (g. 1937 01 31) – aštuoniasdešimt penkeri. Per keletą dešimtmečių trukusią aktyvią kūrybinę karjerą jis sukūrė daugiau kaip šešiasdešimt vaidmenų teatre.

Regimantas Adomaitis, matyt, ir pats to iki galo nesuvokdamas, buvo tapęs tam tikru lietuvių aktoriaus „logotipu“. Jo archyve tarp įvairių laiškų gali aptikti šūsnis kvietimų, telegramų, sveikinimų įvairiomis progomis nuo įvairių laike besikeičiančių šalies vadovų – ir ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Vokietijos. Jį kvietė į įvairius pobūvius, minėjimus, koncertus. Visi mūsų šalies prezidentai, įvairių šalių ambasadoriai ir kitokie biurokratai siuntė jam pakvietimus ir sveikinimus, kartais, atrodo, net nesusipažinę su šio aktoriaus kūryba.

Gražios Regimanto Adomaičio sukakties proga norisi įpūsti vėjo, ugnies, prisiminti tą jausmą, kuriuo dalinosi nepažįstamosios, rašydamos Regimantui. Jų buvo labai daug. Daugiausia – tai moterys arba paauglės, prisipažįstančios, kad „man greit – aštuoniolika!“ Vienos labiau įsimylėdavo Adomaičio kūną, kitos – jo herojus. Kai kurie laiškai labai ilgi – retai tenka skaityti tokių smulkmeniškų teatro ar kino recenzijų. Bėda ta, kad žmonės – ne kritikai, todėl dažnai nusukdavo į lankas. Juose aprašomas visas jausminis herojų pasaulis, įvairios jį lydėjusios recenzijos, spaudoje pasirodę Adomaičio interviu.

Apie aktorių Regimantą Adomaitį bei jį lydėjusius gerbėjų laiškus pasakoja teatrologė Daiva Šabasevičienė. Skaityti galite čia.